Prasitarė apie užmojus

Vienas valdančiųjų konservatorių lyderis, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Vitas Matuzas Kalėdų išvakarėse „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ prasitarė apie valdžios kurpiamus planus dar šiais metais didinti mokesčių naštą gyventojams. „Gali atsitikti taip, kad tai nėra paskutinis išlaidų mažinimas ir mes (valdantieji – aut. past. ) tą labai atvirai bei nuosekliai kalbėjome, kad yra A planas, yra B planas ir, manau, rengiamas C planas“, – radijo laidoje kalbėjo jis.

Anksčiau planuota, kad šalies BVP šiemet didės 4,7 proc., bet vėliau Finansų ministerija šį prognozuojamą rodiklį sumažino iki 2,5 proc. Kaip žinoma, Seimas priėmė Vyriausybės pasiūlytą B plano variantą, kurį įgyvendinant pervedimai į privačius pensijų fondus buvo sumažinti 0,5 proc. ir įvestas vadinamasis prabangos mokestis nekilnojamajam turtui. Tikimasi, kad bendras rezultatas naudojant šias priemones bus apie 477 mln. Lt.

A plano buvo atsisakyta, nes koalicijai priklausantys liberalai pagrasino trauktis iš jos, jei pervedimai į privačius pensijų fondus būtų visiškai nutraukti (šiuo metu „Sodra“ į antrosios pakopos pensijų fondus perveda tik 1,5 proc.). Be to, nebuvo pritarta planams nutraukti mokėjimus į Vaikų išlaikymo fondą, tačiau Seime jau sklando kalbos apie daugelio mokesčių peržiūrą.

 

V.Matuzas: „Esame politiškai pasirengę didesniems iššūkiams.“

Mįslingiausia yra V.Matuzo išsakyta mintis apie C planą. „Valstiečių laikraščio“ paklaustas, kokius naujus mokesčių didinimus turėjęs galvoje, jis tiesiogiai neatskleidė, bet užtikrino, kad valdantieji tam pasirengę. „Kaip jūs taip galvojate, kad imsiu ir papasakosiu? – retoriškai klausė V.Matuzas. – Konkrečiai nepasakysiu, bet mes esame politiškai pasirengę didesniems iššūkiams – sutaupyti ne vieną, o du milijardus litų. Koalicijoje jau buvo tokių kalbų, kad niekam nebūtų naujiena.“

Paklaustas, ar tik todėl prasitarė radijo laidoje, kad būtina rengti visuomenę naujam planui, V.Matuzas atsakė: „Žmonių neruošime, bet politinės valios sumažinti išlaidas 2 mlrd. Lt tikrai užteks.“ „Kur, kaip ir kada tai darytume, negaliu pasakyti, nes kalbėjome apie bendrą politinę valią, kad išlaikytume tą 3 proc. deficitą“, – teigė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas.

Per praėjusių metų 11 mėnesių valstybės biudžeto planas tebuvo įvykdytas 85,8 proc. ir akivaizdu, kad per gruodį jo nesurinkta daugiau. Ši situacija esą ir verčia valdančiuosius dairytis naujų mokesčių.

 

Vienintelė išeitis – PVM didinimas?

Seimo opozicijos atstovai neabejoja, kad valdantieji neturi daug galimybių manevruoti. Greičiausiai surenkami mokesčiai yra PVM ir akcizai. „Dviem procentais padidinus PVM biudžetas žaibiškai gautų apie milijardą litų, todėl viskas, kas telpa į valdančiųjų C planą, – tik PVM didinimas“, – neabejoja socialdemokratas Algirdas Sysas. Jo teigimu, visi kiti mokesčiai į biudžetą sukristų tik per ilgesnį laikotarpį, o pinigų reikia čia ir dabar.

A.Syso nuomonei pritaria ir Darbo partijos frakcijos narys Kęstutis Daukšys. „Mano galva, valdantieji neturi jokio plano ir, kaip buvo iki šiol, griebdavosi karštligiškų sprendimų neišsiaiškinę, kokį efektą jie (mokesčiai) duos“, – teigė jis.

Abu Seimo nariai abejoja, ar valdantieji ryžtųsi didinti degalų akcizą. „Nesunku nuspėti, kas atsitiks, jei vėl bus didinami akcizai. Gyventojai, kaip ir anksčiau, pilsis degalų užsienyje ir biudžetas nebesurinks pajamų. Juolab kad dabar dauguma vežėjų pilasi degalus užsienyje, aplenkdami Lietuvos degalines, nes ten jie pigesni“, – kalbėjo K.Daukšys. Jo teigimu, jau dabar mokesčių kartelė yra pakelta per aukštai ir juos didinant situacija taptų nekontroliuojama.

Vien todėl vienintelė išeitis valdantiesiems – biudžeto skyles lopyti tik didinant PVM. „Suprantama, kad padidinus PVM gyventojams pabrangtų viskas ir pirmiausia komunalinės paslaugos – vanduo, elektra, šildymas“, – aiškino A. Sysas. PVM didinti realiausia, nes dėl šio mokesčio didinimo valdantieji buvo susitarę ir su Prezidente.

 

Į socialines išmokas nesikėsins

Seimo Socialinių reikalų komiteto narys A.Sysas aiškina, kad valdantieji vargu ar vėl kėsinsis į socialines išmokas ir Vaikų išlaikymo fondą, kaip anksčiau siūlė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.

„Vieną iš galimybių konservatoriams įžvelgčiau valstybinių pensijų eilutėje. Ne tiek jas panaikinti, kiek kol kas neskirti naujų, – aiškino A.Sysas. – Seime valdantieji jau įregistravo naujų įstatymo pataisų, plečiančių valstybinių pensijų gavėjų ratą.“ Valstybinėms pensijoms 2012 m. prireiks apie 560 mln. Lt, o jų gavėjų – apie 110 tūkst. „Bet nemanau, kad prieš Seimo rinkimus (2012 m. spalio 14 d.) konservatoriai apskritai kirs per socialines išmokas, nes tai būtų savižudybė“, – teigė jis.

A.Sysas taip pat nemano, kad bus kėsinamasi į Vaikų išlaikymo fondą, kurį siūlę panaikinti valdantieji anksčiau siekė sutaupyti apie 44 mln. Lt: „To fondo liesti nėra prasmės, nes šias pajamas praradusiems asmenims valstybė vis tiek privalės skirti socialinę pagalbą per kitas priemones.“

C plane neužsimenama apie socialinių išmokų karpymą. Tai rodo faktas, kad kol kas Seimui nepateikta net projektų. Be to, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija „Valstiečių laikraščiui“ atsiųstame atsakyme teigė, jog „šiuo metu ji neturi informacijos, kad reikėtų peržiūrėti biudžetą ir išmokų dydžius“.

 

Rezervų įžvelgia viešuosiuose pirkimuose

Seimo Ekonomikos komiteto narys K.Daukšys įsitikinęs, kad jei ekonominė situacija negerės, valstybės biudžetas parlamente gali būti peržiūrėtas net ne kaip įprasta, metų viduryje, o jau pavasarį. „Dabartinis valstybės biudžetas braška per visas skyles, todėl valdantieji ieško sprendimų jau dabar“, – teigė jis. Tačiau parlamentaras mano, kad, užuot papildomai apmokestinę verslą bei gyventojus, konservatoriai geriau paieškotų rezervų viešųjų pirkimų srityje. „Jei bent 10 proc. pinigų valstybės įstaigos sutaupytų viešiesiems pirkimams, tai biudžete kasmet atsirastų laisvų 1,1 mlrd. Lt ir tada net nereikėtų galvoti apie PVM didinimą“, – aiškino K.Daukšys.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos lyderis Valentinas Mazuronis Vyriausybei siūlo sudaryti sąlygas gyventojams kažkur investuoti bankuose laikomus 24 mlrd. Lt. „Tai – toks neišnaudotas rezervas, kad visi mokesčių kėlimai prieš jį nublanksta. Tačiau valstybė privalo sudaryti sąlygas žmonėms dirbti ir užsidirbti“, – teigė jis.

 

I.Šimonytė: „Kvepia norais palaikyti temą, kurios nėra.“

Finansų ministerijos vadovė Ingrida Šimonytė teigia, kad peržiūrėti valstybės biudžetą kol kas nėra jokio pagrindo. „Dėl daugelio neapibrėžtumų (pirmiausia euro zonoje) rizikos mastą skaičiais įvertinti sudėtinga, – aiškino ji. – Šiandien jokios naujos informacijos, leidžiančios tikslinti makroekonomines projekcijas, dar neturime, todėl kalbėti apie konkrečius sprendimus sausio 11 d., švelniai tariant, ankstoka, o tariant nešvelniai – kvepia norais palaikyti temą, kurios nėra.“

Tačiau kaip paaiškinti pačios I.Šimonytės teiginį „Verslo žinioms“: „Jeigu neišvengiamai tektų svarstyti mokesčių didinimo alternatyvas metų viduryje, grįžčiau prie tos pačios nepopuliarios minties apie PVM tarifo didinimą“? „Vienas dalykas, kurio norėtųsi išvengti, – tai bandymų daryti staigias „reformas“ mokesčių srityje“, – pabrėžė ji. „Valstiečių laikraščiui“ finansų ministrė teigė, kad „jeigu vis dėlto reikės keisti biudžetą, kai bus pateikta siūlymų, kaip tą daryti, galima bus ir vertinti ar kritikuoti realiai siūlomus dalykus, o ne teoriškai galimų sprendimų aibę“. Pasak jos, kol kas nėra planų ar siūlymų keisti mokesčių bazę, nes dar 2011 m. lapkritį Finansų ministerija pateikė blogesnes, nei realiai galėtų būti, 2012 metų „makroekonomines projekcijas“.

 

Lietuvoje per daug saviplakos ir nihilizmo

Jurgis Razma, Seimo narys

Neegzistuoja joks C planas. Apie jį prasitaręs V.Matuzas turėjo galvoje, matyt, tik sąlyginę sąvoką. Jei ekonominės aplinkybės nulemtų, tada ir būtų galima kalbėti apie priemones. Juk šiandien net nežinome, kiek ekonomika gali prastėti, o ir ekspertai negali numatyti, kaip toliau įvykiai klostysis euro zonoje. Finansų ministerija turi vieną prognozę, kuria ir vadovaujasi. Todėl apskritai palinkėčiau apie tokius dalykus nekalbėti, nes Lietuvoje ir taip per daug saviplakos, nihilizmo ir gąsdinimų. Pasidžiaukime tuo, kad nereikėjo priimti verslą apsunkinančių mokesčių ir kad pavyko įvykdyti pažadą atkurti pensininkams pensijas, išsaugojome Vaikų išlaikymo fondą.

 

PVM gali būti „laikinai“ didinamas

Kaetana Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė

Blogai, kad Seimo valdantieji ir Vyriausybė nepasimokė iš 2008 m. naktinės mokesčių reformos klaidų. Tąsyk buvo priimta daugybė pakeitimų, bet dėl jų tik dar labiau padidėjo „šešėlis“, augo kontrabandos mastai. Jei grįžtume į 2009 metus, prisimintume, kad tada net du kartus buvo „laikinai“ padidintas PVM: iš pradžių – nuo 18 iki 19 proc., o vėliau – nuo 19 iki 21 proc. Nors tuomet įstatyme buvo įtvirtinta, kad PVM laikinumas kasmet bus įvertinamas, vis dėlto „laikini“ mokesčiai tapo nuolatiniais. Todėl neatmesčiau varianto, kad PVM vėl bus „laikinai“ didinamas. Juk iš įvesto naujo mokesčio prabangiam nekilnojamam turtui tikimasi surinkti tik 17 mln. Lt (tai tesudaro 0,01 proc. BVP) ir labai realu, kad bus galvojama apie visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą, nedarant jokių išimčių. Tačiau, užuot tai darius, ministrams palinkėčiau palinkti prie savų biudžetų eilučių ir pagalvoti, ar šiandien ministerijoms reikia naujų interneto svetainių ir kitko. Lietuva labai daug sutaupytų, jei atsisakytų bent dalies pirkinių per viešuosius pirkimus.

 

 

žurnalistas Gediminas Stanišauskas

VALSTIEČIŲ LAIKRAŠTIS