Didžiausią susirūpinimą kelia ketinimas 1,5 procento arba 30 mln. Lt mažinti mokinio krepšelio lėšas. Toks „taupymas“ bus pasiektas mažinant savivaldybėms skiriamą mokinio krepšelio dalį ir dar labiau didinat mokinių skaičių klasėse. Abiem atvejais mažinimo pasekmes skaudžiausiai pajus nedidelės kaimo mokyklos, kuriose ženkliai kris moksleivių ugdymo kokybė, o jose dirbantys mokytojai dar labiau bus priversti veržtis diržus, nes sumažėjus klasių komplektų skaičiui, mažės ir valandų skaičius.
Kai kuriais atvejais, apskritai šioms mokykloms iškils grėsmė išnykti. Tai puikiai žinodamas, švietimo ir mokslo ministras viešai ėmė samprotauti, kad, pasinaudojus proga, Lietuvoje reikėtų gerokai sumažinti mokytojų skaičių, visų pirma atleidžiant pensinio amžiaus sulaukusius pedagogus. Tokie neatsakingi, niekuo nepagrįsti pareiškimai rodo, kad dabartinė Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė viešai pripažįsta savo nesugebėjimą kontroliuoti situaciją šalies švietimo sistemoje. Aiškiai matosi, kad nėra efektyvios bei objektyvios švietimo stebėsenos ir mokytojų veiklos vertinimo sistemos, kuri padėtų atleisti tik prastai dirbančius mokytojus. Todėl siūloma atleidinėti mokytojus vien todėl, kad jie jau sulaukė pensinio amžiaus.
Tokie, diskriminaciniai ir darbo teisei prieštaraujantys siūlymai iš teisininko išsilavinimą turinčio ministro lūpų skamba itin ciniškai. Siūlydami taupymo priemones, kurios tiesiogiai palies moksleivių ugdymo kokybę, Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai nevykdo LR Švietimo įstatyme jiems numatytos prievolės užtikrinti švietimo kokybę. Kartu, nepaisant daugkartinių profesinių sąjungų raginimo atsižvelgti į konstruktyvius mokytojų atstovų pasiūlymus dėl racionalaus švietimo lėšų naudojimo, G. Steponavičius dar kartą pademonstravo, jog lengviausiai sugeba rasti trūkstamų pinigų mokytojų kišenėse, o ne reformuojant griozdišką švietimo valdymo struktūrą siurbiančiom pinigus iš to paties mokinio krepšelio.
Lietuvos švietimo profesinė sąjunga ir LŠDPS Žemaitijos susivienijimas niekada nepritarė ir nepritars jokioms permainoms mažinančioms moksleivių ugdymo kokybę bei bloginančioms mokytojų darbo sąlygas. Lietuvos švietimo profesinė sąjunga mano, kad ministras G. Steponavičius, kurio abejotiną kompetenciją parodė Konstitucinio teismo sprendimas dėl daugiau nei 30 LR Mokslo ir studijų įstatymo straipsnių neatitikimo Konstitucijai, toliau eina Lietuvos švietimą griaunančiu keliu ir provokuoja socialinį konfliktą. Vienintelis būdas sustoti šiame pragaištingame kelyje – politinės Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybės atsistatydinimas arba jų atstatydinimas.
LŠPS
www.svietimoprofsajunga.lt
