Lietuvos teisininkų draugija, manydama, kad Europos socialinės chartijos priėmimo jubiliejus yra puiki proga žvilgtelėti į socialinio dialogo būklę Lietuvoje per teisinio reguliavimo bei jo aiškinimo ir taikymo teismuose prizmę, šiandien, spalio 13 d. organizavo apskritojo stalo diskusiją „Socialinis dialogas Lietuvoje: ką gali ir ko negali teisė?. Šioje chartijoje buvo įtvirtinta kolektyvinių derybų teisė ir pirmą kartą paminėta teisė į kolektyvines poveikio priemones (pvz. streikus).

Konferencijoje susirinkę teisininkai, profesinių sąjungų pirmininkai, advokatai, teisės teoretikai ir praktikai analizavo teisės ir teisę taikančių institucijų vaidmenį socialiniuose interesų konfliktuose, bandė apibėžti, kiek laisvės reikia suteikti pačioms šalims spręsti ginčą dėl naujų darbo sąlygų sudarymo (kolektyvinės sutarties pasirašymo ar keitimo). Pranešimus konferencijoje skaitė Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto dėstytojai bei Lietuvos teisininkų draugijos nariai Daiva Petrylaitė ir Tomas Davulis.

Liūdna pastebėti, kad tokio svarbaus darbuotojams dokumento penkiasdešimtmetis pažymimas tik negausiomis mokslinėmis konferencijomis retai kada nušviečiamomis žiniasklaidos priemonėse. Paradoksalu, kad tuo pačiu metu garsiai svarstoma apie dar didesnį Darbo kodekso liberalizavimą, siekiant įtvirtinti neribotą darbo dienos trukmę (iki 13 val.), atsisakyti privalomojo darbo grafikų derinimo su darbuotojų atstovais, leidžiant atleisti darbuotoją, kai jis sulaukia pensinio amžiaus ir pan. Net ir streikuoti, kaip parodė vasarą UAB “Švyturys – Utenos alus” organizuoto streiko pavyzdys, darosi nelabai įmanoma. Anot T. Davulio – be teisės į streiką kolektyvinės derybos – tik iliuzija ir vaikščiojimas su ištiesta ranka.

Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos informacija

www.maistprofsajunga.lt