Liepos 22 – 26 d., Keiptaune, Pietų Afrikoje, Cape Town International Convention Centre (CTICC) vyko šeštasis Education International (EI) pasaulinis Kongresas. Pasaulinis Kongresas yra aukščiausias EI valdymo organas, jis vyksta kas ketverius metus vis kitame kontinente. 2007 m. Kongresas vyko Europoje – Berlyne.

Education International (Švietimo Internacionalas) yra pasaulinė profesinių sąjungų organizacijų federacija, kuri atstovauja daugiau nei 30 mln. mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų, per 402 organizacijų narių 173 šalių ir teritorijų. LŠMPSF taip pat yra EI narė, jai šiame Kongrese atstovavo jos pirmininkė Rūta Osipavičiūtė ir tarptautinė sekretorė Tatjana Babrauskienė. Viso kongrese buvo apie 1800 dalyvių.
Kongreso metu visų EI organizacijų atstovams suteikiama galimybė susitikti ir sustiprinti solidarumo ryšius tarp mokytojų ir švietimo darbuotojų profesinių sąjungų atskiruose regionuose ir visame pasaulyje.

Delegatai aptaria didžiausias šiuolaikines problemas, turinčias poveikį ne tik švietimui ir mokytojams, bet ir jų organizacijoms, tarptautiniam mokytojų profesinių sąjungų judėjimui, priima rezoliucijas, renka EI vadovus bei regioninius atstovus. Šį kartą Rytų ir Centrinės Europos atstovu buvo išrinktas Slavomir Broniaž, kuris yra Lenkijos mokytojų profesinės sąjungos (ZNP), su kuria mūsų organizacija glaudžiai bendradarbiauja, pirmininkas. EI vadovai nepasikeitė, o priimamos rezoliucijos buvo suskirstytas į susijusias su švietimo kokybe, mokytojų darbo sąlygomis, statusu ir pan. ir liečiančias atskirus regionus, regionines profesines sąjungas bei pačią EI struktūrą.

VI pasaulinio Kongreso tema buvo “Kurkime ateitį suteikiant kokybišką švietimą”. Svarbiausi Kongreso darbotvarkės klausimai buvo šie:

*Švietimas visiems;
*Mokytojų darbo ir gyvenimo sąlygos;
*Lyderystė mokyklose;
*Mokytojų statusas;
*Profesinių sąjungų švietimas;
*Žmogaus ir profesinių sąjungų teisės;
*Lyčių lygybė;
*Mokyklos darbuotojų sveikata ir sauga;
*Pasaulinė ekonomikos krizė ir jos poveikis mokytojams;.
*Nacionaliniai smurtiniai konfliktai ir jų poveikis mokytojams.

 

Iš tiesų, viena iš EI misijų – sukurti solidarumą tarp pasaulio mokytojų siekiant švietimo kokybės. Savo sveikinimo kalboje EI Generalinis sekretorius Fred van Leeuwen, kuris vadovauja šiai organizacijai jau nuo 1993 m., pažymėjo, jog geriausios pasaulinėje arenoje, kalbant apie kokybę, šiuo metu yra Suomijos, Singapūro ir Ontarijaus (Kanada) švietimo sistemos. Kreipdamasis į Švietimo Internacionalo VI pasaulinio Kongreso delegatus Fred van Leeuwen paragino būti aktyviais ir mobilizuoti jėgas kovai su iššūkiais, su kuriais susiduria tarptautinis mokytojų profesinių sąjungų judėjimas. Siekiant geros kokybės, pirmiausia, reikia gerinti viešojo sektoriaus mokytojų darbo sąlygas, švietimo aplinką ir mokymo bazes.

Kongresą pasveikinti atvyko daugybė garbingų svečių, UNESCO, OECD ir kt. organizacijų atstovai, todėl, PAR prezidento Jacob Zuma nepasirodimą atidarymo ceremonijoje delegatai traktavo, kaip įžeidimą visų 30 milijonų mokytojų. Kongresą atidarė Pietų Afrikos Prezidento pavaduotojas Kgalema Motlanthe. Be kitų pranešėjų, sveikinimo žodį tarė broliškų Afrikos profesinių sąjungų organizacijų – SADTU, SAOU, NAPTOSA, COSATU ir FEDUSA – atstovai.

Pritariant Kongreso temai “Kurkime ateitį suteikiant kokybišką švietimą”, PAR prezidento pavaduotojas ragino visus sekti Pietų Afrikos vyriausybės pavyzdžiu ir švietimo kokybės klausimą iškelti politinės darbotvarkės viršuje, daugiau investuojant į socialinį dialogą: “Tikiuosi, kad jūs aptarsite būdus, kaip perduoti tiems, kuriuos jūs mokote, žinias apie tarptautinio solidarumo svarbą ir įskiepyti ateinančioms kartoms norą kovoti už pasaulį be išnaudojimo ir pasaulį, kuriame labiau vertinama bendra žmonijos gerovė”.

Pagrindinio ugdymo ministrė Angie Motshekga savo kalboje pabrėžė, jog didžiausia pažanga siekiant sukurti PAR laisvos visuomenės viešojo sektoriaus švietimo sistemą buvo padaryta sudarant kolektyvines sutartis, bendradarbiaujant su bendruomenėmis ir mokytojų profesinėmis sąjungomis, tačiau reikia dar daugiau pastangų siekiant atverti kokybiško mokymosi duris visiems.
Ji įvardijo visą sąrašą atliktų darbų ir pateikė įdomių faktų:

*Sėkmingai vyksta ugdymo sistemos transformacija išsivadavus iš savo aparteido praeities, siejama su 1996 m. Pietų Afrikos mokyklų įstatymu;
*Ankstyvosios vaikystės svarba: vaikų nuo ketverių ir penkerių metų dalyvavimo lygis dabar pasiekė 70%;
*Kuriama patikima Nacionalinė vertinimo sistema, kuri leis atsiskaityti už siektus švietimo bei mokymo standartus;
*Per Kha Ri Gude Suaugusiųjų masinio raštingumo kampaniją, vieną sėkmingiausių masinių kampanijų, vos per dvejus metus pavyko „pagaminti“ 650 000 raštingų suaugusiųjų;
*Galimybė gauti pradinį ir vidurinį išsilavinimą pasiekė beveik visuotinį lygį, daugiausia dalyvauja mergaičių;
*2009 m. Pietų Afrikoje buvo 27 461 viešųjų ir nepriklausomų mokyklų, buvo mokoma 12 313 899 besimokančiųjų, dirbo 365 447 pedagogai. Lyginant su 1999 m. – buvo 85 937 daugiau besimokančiųjų mokyklose, dirbo 47 620 daugiau mokytojų;
*PAR mokyklose pagal ministerijos patvirtintą mitybos programą nemokamai maitinama daugiau nei septyni milijonai besimokančiųjų beveik 20 000 mokyklų.

Išties skaičiai ir daroma pažanga yra įspūdingi. Ministrė pažymėjo, jog pagrindinis uždavinys – gerinti švietimo kokybę. Šiuo metu Afrikoje didžiulis finansavimas yra skiriamas raštingumo ir mokėjimo skaičiuoti įgūdžiams gerinti.

EI prezidentė, Susan Hopgood savo kreipimesi į delegatus įspėjo Kongreso dalyvius, kad “prieš viešąjį švietimą yra vykdoma beprecedentė ataka – tiek šalyse, kurios pasiekė savo gerovę dėka viešojo sektoriaus vykdomo visuomenės švietimo, tiek ir ten, kur vis dar siekiama kokybiško švietimo visiems”. Ji paragino Kongresą “pasinaudoti proga iš naujo įvertinti savo strategijas, nes viešajam sektoriui kyla realus pavojus. Kiekvienos švietimo profesinės sąjungos misija ginti kiekvieno vaiko teisę į kokybišką valstybės teikiamą švietimą tampa vis svarbesnė. Galiausiai, ataka prieš viešąjį švietimą yra išpuolis prieš demokratiją”.
Liepos 24 d. per atskiras įvairiomis tematikomis surengtas sesijas delegatai ieškojo būdų, kaip apsaugoti mokyklas nuo pasaulinės finansų krizės ir kalbėjo apie tai, jog tik stiprinant ir gerinant švietimo sistemas galima tikėtis ekonomikos atstatymo, o tam reikalingas tinkamas finansavimas. Dalyviai iš 400 EI narių organizacijų taip pat aptarė EI švietimo politikos dokumento projektą, kuriame išdėstyti pagrindiniai švietimo kokybės elementai. Dokumentas rekomenduoja būdus ir priemones, kaip stiprinti visus švietimo lygmenis visame pasaulyje, ir pasisako už mokytojų žmogiškas ir profsąjungos, kaip organizacijos, teises ir tinkamas švietimo darbuotojų darbo sąlygas.

Suvažiavimas, be kita ko, priėmė keletą rezoliucijų dėl švietimo ir užimtumo, ekonominės krizės, visuomenės švietimo, mokytojų mobilumo ir profesinio mokymo. Keturių skirtingų regionų profsąjungos pateikė rezoliuciją dėl socialinės švietimo apsaugos ir Kongreso delegatai vieningai ją priėmė. Ji ragina šalis įgyvendinti politiką, kuriančią socialinę apsaugą, kuri teikia kokybiškas socialines paslaugas švietimo specialistams ir patikimas socialines apsaugas švietimo ir mokymo sistemoms.

Pasaulinio Kongreso metu vyko ir regioniniai profesinių sąjungų susitikimai. Tradiciškai Baltijos respublikos jungiasi prie Rytų ir Centrinės Europos regiono, kuriame yra šalys nuo Baltijos iki Juodosios ir Viduržemio jūrų. Tačiau šį kartą buvo nuspręsta, kad atėjo laikas „praplėsti“ šį regioną ir įtraukti kai kurias Azijos valstybes, su kuriomis istoriškai susiformavo glaudūs socialiniai, kultūriniai ir kiti ryšiai. Tam tikslui buvo pasiūlyta savo organizacijose aptarti formalios, apjungiančios šias Europos ir Azijos organizacijas, struktūros kūrimą. Be abejo, ši struktūra išliks sudėtine EI dalimi. Šis klausimas toliau bus sprendžiamas rugsėjo mėn. Kijeve, kur vyks Rytų ir Centrinės Europos profesinių sąjungų apskrito stalo susitikimas.

Keiptaunas vis labiau populiarėja kaip pasaulinių konferencijų ir suvažiavimų miestas. Pirmiausia todėl, kad jame tam yra sukurtas puikus konferencijų centrų ir viešbučių, kur gali patogiai apsistoti dalyviai, tinklas. Be to, Keiptaunas – viena iš trijų PAR sostinių, nors ir yra didmiestis – labai jaukus, švarus ir su labai gera, Europos vakarų miestams būdinga infrastruktūra. O nuostabi ir kerinti gamta aplink šį miestą čia pat. Stalo kalnas, kuris gavo savo pavadinimą dėl absoliučiai, kaip stalas, lygios viršūnės yra miesto centre, tad jį galima matyti iš bet kurios miesto pusės, o panoraminis Keiptauno vaizdas, kuris atsiveria pasikeliant ant šio kalno, atima žadą. Na ir, žinoma, įspūdingas ir visada audringas Atlanto vandenynas, skalaujantis Keiptauno krantus – kiek drąsių jūrininkų čia žuvo, bandant nutiesti kelią į Rytus.

Daug žmonių, kaip ir mes, čia atskrenda tik trumpam laikui – dalyvauti įvairiuose renginiuose. Laiko nėra daug, tačiau pakanka ir darbams atlikti, ir pasidalyti patirtimi su kolegomis, ir pailsėti, bendraujant su draugais grožėjantis nepamirštamais Keiptauno vaizdais.

 

Tatjana Babrauskienė

www.svietimoprofsajunga.lt