Priešindamasis siūlymui laipsniškai didinti akivaizdžiai įšaldytą MMA dydį, Vyriausybės vadovas, užuot atsiprašęs piliečių už ankstesnį klaidinimą, jog tai esą ne vyriausybės, o pavienių darbdavių reikalas, praėjusią savaitę visiškai susipainiojo. Jis pradėjo net kiršinti pensininkus su dirbančiaisiais, teigdamas esą „ nesinorėtų rinktis tarp pensijų atkūrimo ir atlyginimų“ didinimo, lyg MMA didinimas apsunkintų, o ne palengvintų sumažintų pensijų atstatymą.
Tenka apgailestauti, jog gyventojai yra gąsdinami išsigalvotais finansiniais duomenimis, esą valstybė patirtų 100 mln. litų nuostolį, o Finansų ministerija yra verčiama manipuliuoti oficialiais vertinimais. Tikrovėje, MMA padidinimas pagausintų ne tik Nacionalinio biudžeto, bet ir „Sodros“ įplaukas, sukurtų palankias finansines sąlygas sumažintų pensijų atstatymą nuo kitų metų pradžios. Šiais metais nepradėjus atstatinėti tris metus nedidintos MMA ir skatinti smukusio vidutinio darbo užmokesčio augimo, kitais metais valstybinio socialinio draudimo pensijų fonde, kurio įplaukos priklauso nuo priskaičiuojamų atlyginimų, neatsiras papildomų pajamų pensijoms didinti.
Šių metų sausio 26 d. Finansų ministerijos skelbtais duomenimis padidinus MMA iki 900 litų valstybės iždas (įskaitant socialinius fondus) vien dėl atlyginimų kilstelėjimo vargingiausiai uždirbantiems laimėtų 26 mln. litų. Įvertinus ne tik MMA, bet ir vidutinės algos bei vartojimo (prekių ir paslaugų apimčių) augimą, valstybės iždas realiai pasipildytų 250-300 mln. litų mokesčiais nuo priskaičiuotų didesnių atlyginimų ir naujos pridėtosios vertės. Tačiau savo keistam nusistatymui prieš savo piliečių ir visos valstybės ekonominius interesus pateisinti A. Kubilius prieš keletą dienų nurodė, jog siūlomas MMA padidinimas pagal Finansų ministerijos skaičiavimus esą „Valstybei kainuotų 100 mln. litų“ (žr. Delfi, 2011-05-19).
Švelninant Vyriausybės vadovo klaidingus teiginius, tą pačią dieną Finansų ministerija priversta skelbti „patikslintus“ įverčius viešiesiems finansams, kur vietoje ankstesnio tiesioginio teigiamo (+26,4 mln. litų), atsiranda jau neigiamas (- 41 mln. litų) poveikis šalies iždui…
Paliekant pamėgtus vaikiškus žaidimus manipuliuoti „finansiniais įvarčiais“ pačių valdančiųjų garbės reikalui, vertėtų nebent priminti ankstesnių laikotarpių, kai būdavo nuosekliai didinama MMA, poveikio valstybės finansams patirtį – kiekvieną kartą šalies iždas laimėdavo reikšmingas sumas, pagyvėdavo ekonominė apyvarta ir sumažėdavo nedarbas.
Nuostabą kelia Vyriausybės vadovo nusikalbėjimas, jog MMA didinimas atitinka tik stambaus verslo ir profsąjungų interesus,o kenkia esą smulkiam ir vidutiniam verslui. Jei tai būtų tiesa, Lietuva išgarsėtų pasaulyje netikėtų ekonominių ir socialinių santykių atradimu. O pavykus įrodyti reiškinį, jog stambus verslo interesai sutampa su profsąjungų siekimu aukštesnių darbuotojų atlyginimų, galima būtų tikėtis ir pirmosios iš dviejų Nobelio premijų, kurias pažadėjo Lietuvai Vyriausybės vadovas…
Deja, kol kas tenka remtis tik akivaizdžiu faktu, jog MMA dydžio tolesniu šaldymu suinteresuoti tik nelegaliai veikiantys darbdaviai, kurie algas moka „vokeliuose“. Be to, rimtesnių darbdavių, jau jaučiančių šalyje kvalifikuotų darbuotojų stygių ir merdintį vidaus vartojimą, pritarimą MMA didinimui reikėtų vertinti kaip pozityvų, o ne negatyvų poelgį.
Vyriausybei nederėtų dangstytis Tarptautinio valiutos fondų (TVF) atstovais, kurie Lietuvos Vyriausybės paprašyti visada pritars MMA nedidinimui, nors kažin ar tai išdrįstų pareikšti liberaliausios ekonomikos lopšyje – JAV, kur, kaip ir kitose Vakarų valstybėse, bent kartą per metus peržiūrimas MMA dydis, taip atstatant rinkoje pusiausvyrą tarp ekonomikos ir socialinės sistemos. Šio fondo paskirtis yra šalių- narių skolinimosi ir infliacijos mažinimo skatinimas. TVF nuostata valstybių vidaus politikos atžvilgiu yra paprasta – jei kokia vyriausybė nesugeba pasirūpinti valstybės pajamomis, jis tada siūlo mažinti viešųjų finansų išlaidų dalį.
Beje, TVF atstovai yra ypač paslaugiai kantrūs dabartinei Lietuvos Vyriausybei, nors ji pagal valstybės praskolinimo tempus tampa ES lydere ir turėtų susilaukti griežtų vertinimų. Šalies valdantieji, keistais motyvais pasirinkę brangų skolinimąsi iš komercinių bankų, atsisakė savo 7 – 8 milijardų eurų dalies į tarptautinių donorų teikiamus lengvatinius kreditus, šiuos didžiulius pinigus perleisdami Portugalijai, Graikijai ir kitoms laikinų finansinių sunkumų turinčioms šalims. Gal šie milijardai nelabai pasijaus pietinėse Europos valstybėse, bet Lietuvos biudžeto praradimai dėl padidintų skolinimosi palūkanų yra milžiniški – vien šiais metais teks pakloti apie 650 mln. litų, t.y. tiek, kiek šalies Vyriausybė „pritrūko“ lėšų sumažintoms pensijoms ir nutrauktam vaikų maitinimui mokyklose atstatyti.
Neramu, kai taip prieš rinkos ekonomikos dėsnius svaičioja ne koks nusenęs sovietinis politekonomas, bet už šalies valdymą ir ekonomikos būklę atsakingas premjeras. Tikiuosi, jog jis pasimokys pagaliau iš klaidų ir netaps užsitęsusios ekonominės krizės ir Tautos „išsivaikščiojimo“ Lietuvoje politiniu garantu.
Gediminas Vagnorius, Krikščionių partijos pirmininkas
DELFI
