Seminare savo šalių patirtį pristatė derybų ekspertai iš Vokietijos, Lenkijos ir Slovėnijos. Lietuvos teisės ir derybų ekspertai diskutavo apie švietimo sektoriaus šakos kolektyvinės sutarties pasirašymo perspektyvas mūsų šalyje.
Pirmoji seminaro dalis buvo skirta įvertinti švietimo sektoriaus šakos kolektyvinės sutarties pasirašymo prielaidas, galimybes ir teisinius aspektus. Pradėdamas seminarą LŠPS pirmininkas Audrius Jurgelevičius seminaro dalyviams kalbėjo, kodėl švietimo sektoriuje atėjo laikas pradėti kolektyvines derybas dėl šakos kolektyvinės sutarties. Nei vienas iki šiol buvęs švietimo ir mokslo ministras nebuvo linkęs mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų atlyginimų bei darbo sąlygų klausimus spręsti derybų būdu.
„Vos ne vienintelė sėkmingų derybų patirtis – 2008 metų pavasarį po ilgų derybų pasirašytas susitarimas „Dėl ilgalaikės pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programos“, – kalbėjo LŠPS lyderis. Kartu jis apžvelgė šakos kolektyvinės sutarties sritis. Pagrindiniai derybų objektai – švietimo darbuotojų atlyginimai ir jų nustatymo tvarka bei mokytojų darbo sąlygos.
Lietuvos profesinių sąjungų teisininkas Marius Dagys analizavo teisines galimybes pasirašyti švietimo sektoriuje šakos kolektyvinę sutartį. Jis akcentavo, jog darbdavys švietime yra aiškus – mokykla ar kita švietimo įstaiga. Tačiau problema atsiranda, kai kalbama apie darbdavių organizacijas, nes būtent jos atstovauja darbdaviams šakos lygyje. Švietime tai galėtų būti Švietimo ir mokslo ministerija arba Lietuvos savivaldybių asociacija.
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) patarėjas teisės klausimais Aleksandras Tiaškevičius įrodinėjo, kad negali būti darbdavių organizacija, nes jos nariai – savivaldybės nėra įgaliojusios atlikti tokios funkcijos. Švietimo ir mokslo ministerijos teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Dainius Dzimanavičius kalbėjo, kad ministerija pagal teisės aktus gali būti darbdavių organizacija tik toms įstaigoms, kurių steigėja yra ministerija. Dėl kitų įstaigų trūksta teisės aktų reglamentavimo.
Diskusijoje dalyvavęs LR Seimo narys Algirdas Sysas seminaro dalyvius patikino, jog teisės aktų pakanka, trūksta politinės valios ir profesinių sąjungų galios įtikinti valdžią derėtis. „Kartais argumentų nebepakanką ir reikia parodyti „raumenis“ – žmonių skaičių. Susirinkti kur gatvėje ar didesniame renginyje ir labai garsiai pasakyti valdžios žmonėms, ko nori paprasti darbuotojai“ – kalbėjo Seimo narys.
Antra diena buvo skirta susipažinti su kitų šalių patirtimi. Slovėnijos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (ESTUS) konsultantė Metka Roksandic pasakojo apie kolektyvinių sutarčių sistemą Slovėnijoje. Visai neseniai slovėnai pasirašė bendrą visam biudžetiniam sektoriui kolektyvinę sutartį. Joje šalia kitų biudžetinio sektoriaus darbuotojų numatomi ir mokytojų, dėstytojų, mokslininkų ir kitų švietimo darbuotojų darbo užmokesčio dydžiai ir jų paskaičiavimo tvarka. Regionų ir švietimo įstaigų profesinių sąjungų atstovų užduotis prižiūrėti, kad kolektyvinės sutarties nuostatų būtų laikomasi. M. Roksandic pažymėjo, kad ir Slovėnijoje švietime veikia kelios profsąjungos, bet gausiausia vienija virš 40 tūkst. narių iš 58 tūkst. dirbančių švietimo sistemoje.
Kaimyninės Lenkijos mokytojų profesinės sąjungos (ZNP) tarptautinė sekretorė Dorota Obidniak kalbėjo apie Lenkijos švietimo sistemą ir derybų sritis. Lenkijoje yra priimtas įstatymas, kuris vadinasi Mokytojų chartija. Šiame dokumente apibrėžtos pagrindinės mokytojų teisės, pareigos ir atsakomybės bei nustatyta atlyginimų sistema. Dėl konkrečių dydžių deramasi atskirai tiek šalies, tiek regioniniame, tiek mokyklos lygiu. Šiuo metu kolegų lenkų atlyginimų dydžiai atitinka mūsų šalies lygį.
Vokietijos švietimo profesinės sąjungos (GEW) Darbuotojų politikos skyriaus referentė Gesa Bruno-Latocha pasakojo apie sudėtingą Vokietijos įstatymų ir kolektyvinių sutarčių sistemą. Vokietijoje kiekvienoje žemėje ir kiekviename švietimo sektoriuje yra skirtinga padėtis. Dalis Vokietijos mokytojų yra valstybės tarnautojai ir jų atlyginimus ir darbo sąlygas reglamentuoja įstatymas. Jie pagal šalies įstatymus net neturi teisės streikuoti. Kita dalis mokytojų dirba pagal darbo sutartis ir dėl jų atlyginimų Vokietijos švietimo profesinės sąjungos Žemių padaliniai derasi su Žemių švietimo ministerijomis ir pasirašo tarifines sutartis. Sudėtinga padėtis aukštajame moksle, nes profesinės sąjungos narystė čia labai maža ir atstovavimas nėra tinkamas, todėl Universitetų ir aukštųjų mokyklų vadovai elgiasi kaip nori.
Trečioji seminaro dalis buvo skirta apibendrinti svečių iš užsienio patirtį. Seminaro dalyviai nutarė, kad LŠPS pasirinkta strategija dėl švietimo sektoriaus šakos kolektyvinės sutarties yra teisinga. Užsienio šalių patirtis akivaizdžiai parodė, kad švietimo sektoriuje profesinių sąjungų derybų partneriai yra Švietimo ministerijos ir savivaldybės. Pasak LŠPS pirmininko Audriaus Jurgelevičiaus, jei pasirinkome teisingą kryptį, tai nuosekliai, atkakliai ir visiems kartu veikiant, netruks ateiti ir rezultatai.
LŠPS informacija
