Premjero humoro tauta nesuprato

Ministras Pirmininkas A.Kubilius turi subtilų humoro jausmą, tačiau bėda, kad ne visi piliečiai tai žino. Neseniai jis pranešė, kad artimiausiu metu mūsų laukia itin sudėtingas išbandymas – spartus ekonomikos augimas. Bet kartu visus perspėjo, kad neatsipalaiduotume ir nepradėtume išlaidauti. Matyt, nesupratę premjero humoro ir išsigandę tokių išbandymų, lietuviai nemažina emigracijos tempų.


 


Optimizmu neužsikrėtė


Viena po kitos apklausų duomenis apie šalies piliečių finansinį pajėgumą paskelbė dvi tyrimų kompanijos. Nors duomenys skirtingi, tačiau kryptis akivaizdi – abi kompanijos nustatė, kad šalies piliečiai premjero optimizmu neužsikrėtė.


Štai tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausos duomenimis, 57 proc. šalies gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per pastaruosius kelis mėnesius net pablogėjo, 33 proc. piliečių ji nepasikeitė ir 7 proc. savo finansinius reikalus pagerino.


Tuo pat metu tyrimus atlikusi SIC tyrimų agentūra iš esmės patvirtino savo kolegų duomenis – 50 proc. vidutines ir aukštesnes pajamas gaunančių šalies gyventojų savo finansinę padėtį vertina prasčiau nei prieš metus. Geriau jaučiasi tik 10 proc. piliečių. Juodai dienai bando taupyti net 67 proc. respondentų. Taigi išlaidauti šalies piliečiai net neketina.


„Gresia spartus ekonomikos augimas?“ – juokdamasis pakartojo klausimą banko DnB NORD vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis ir pasiūlė panagrinėti pirmųjų šių metų mėnesių rezultatus.


Sausį Finansų ministerija tryško optimizmu, nes į valstybės biudžetą buvo surinkta 1,563 mlrd. Lt, arba 52,5 mln. Lt daugiau nei planuota. Tačiau vasarį šios ministerijos valdininkams jau teko pasukti galvą – kaip sudėlioti duomenis, kad į akis nekristų prasti vasario mėnesio rezultatai. Sumanyta viešai pateikti, kaip vykdytas ne vasario, bet dviejų mėnesių planas – surinkta 2,45 mlrd. Lt, arba pritrūko 50 mln. Lt. Tačiau mes suskaičiuokime – vasario mėnesį nesurinkta apie 100 mln. Lt. Daugoka.


Tiesa, finansų ministrė Ingrida Šimonytė pranešė, kad netolygumai yra laikini. Tačiau R.Rudzkis aiškina konkrečiau: „Iš pirmojo metų mėnesio rezultatų negalime daryti kokių nors išvadų, nes juos paprastai lemia šventinė prekyba – daugelis įmonių pajamas tiesiog perkelia iš gruodžio į sausį. O štai neįvykdytas vasario mėnesio planas man kelia nerimą“.


 


Verslą gelbsti tik pigi darbo jėga


Prarijęs vasario mėnesio nesėkmę premjeras mums meta kitą jauką – eksporto augimą.




Ir tikrai – 2011 m. sausio mėn., palyginti su 2010 m. sausio mėn., eksportas padidėjo 59,6 proc., tačiau priminsime, ko premjeras nepasakė – šių metų sausį, palyginti su 2010 m. gruodžio mėn., eksportas sumažėjo 8,5 proc. Sumažėjo! Kita vertus, eksporto padidėjimui įtakos turėjo 92,5 proc. padidėjęs naftos produktų ir 75,2 proc. išaugęs trąšų eksportas. Tačiau džiaugsmas mažas, nes labiausiai išaugo ne žaliavų, o didesnės pridėtinės vertės produktų eksportas.


Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas irgi pagavo premjero žodžius: „Deja, ekonomika auga lėtai ir jos augimą lemia ne vidaus rinka, bet eksportas. Tikrąją padėtį vidaus rinkoje pamatysime pasibaigus šildymo sezonui – geriausiu atveju gegužės mėnesį. Šiuo metu nematome ryškesnių tendencijų – nuo praėjusių metų pavasario girdime tik kalbas apie ekonomikos atsigavimą“.


Verslą gelbsti tik pigi darbo jėga. Tačiau jau dabar ji sunkiai kompensuoja išlaidas energijos šaltiniams, kurie tampa brangiausiais pasaulinėje rinkoje. Išreklamuotas dialogas su kaimynais Rytuose patyrė nesėkmę. Strategija nepasiteisino.


„Pavojus išlaidauti? Nei žmonės, nei verslas tikrai neturi, iš ko išlaidauti. Manau, kad atsigavimo mitas ir kuriamas siekiant pateisinti būsimas paskolas“, – sako S.Besagirskas.


 


Išvykstančiųjų nemažėja


Yra duomenų, kurių nepaneigsi net įmantriausiai gražbyliaudamas. Emigracija. Pernai ji labai išaugo. Vyriausybė ir politikai turėjo pasiaiškinimą – daugelis piliečių apie emigraciją pranešė tik pernai dėl įvesto sveikatos draudimo mokesčio. Tačiau ir šįmet išvykstančiųjų srautas nesenka – neatsitiktinai sakoma, kad emigraciją keičia evakuacija.


„Šių metų sausio mėnesį iš Lietuvos emigravo beveik du kartus daugiau nei 2010-ųjų sausį – apie 5 tūkst. žmonių. O juk paprastai žiemą emigracija sumažėja, nes dar nebūna sezoninių darbų. Šįmet žmonių nesulaiko ir šis faktorius. Jeigu išsilaikys dviejų mėnesių tempai, iki metų pabaigos iš Lietuvos šįmet gali emigruoti apie 100 tūkst. gyventojų. Ne bet kokių – jaunų ir galinčių dirbti. Todėl ne juokais sakau – Vyriausybė turi imtis skubių priemonių. Ne prevencinių, bet labai konkrečių. Deja, kol kas Vyriausybė tarsi nepastebi šių ženklų“, – stebisi R.Rudzkis.


Pastebi. Premjeras mums paaiškino, kad net sparčiai augant ekonomikai nedarbas liks gana aukštas. Taip premjeras dar labiau paskatino abejojusiuosius emigruoti.


„Aš netgi manau, kad nedarbas gali išaugti. Kodėl? Verslas optimizavo savo veiklą ir išsilaiko dėl palyginti pigios darbo jėgos. Taigi paauginome ekonomiką ne diegdami naujas darbo vietas, bet didindami produktyvumą. Auga kainos, bet ne prekių ir paslaugų apimtis. Jeigu augimą skaičiuotume tonomis, metrais ar kt., tai suprastume, kad ryškaus ekonomikos augimo nėra“, – sako Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.


 


Vartojimo krepšelis menksta


D.Arlauskas neseniai dalyvavo verslininkų konferencijoje Slovėnijoje, kuri laikoma viena iš labiausiai augančių naujųjų ES narių.


„Optimizmas – geras dalykas, bet mūsų premjerui palinkėčiau neprarasti realaus mąstymo ir įvertinti visas aplinkybes. Žmones reikia skatinti geromis žiniomis, tačiau negalima jų klaidinti. Ekonomika juk neauga taip sparčiai, kad žmonės galėtų išlaidauti. Štai vadinamasis kasdieninio vartojimo krepšelis kol kas net mažėja. Jis nedidėtų, net jeigu išaugtų atlyginimai, nes skirtumą sugraužtų augančios maisto produktų kainos“, – sako D.Arlauskas.


Taigi premjeras be reikalo nuogąstauja. Kita vertus, bankų teikiamos vartojimo paskolos labai brangios – siekia 10 proc. palūkanų. Ar atsiras norinčiųjų ir galinčiųjų pasiskolinti? O jeigu nėra paskolų, negali būti ir vartojimo augimo.


 


 


VALSTIEČIŲ LAIKRAŠTIS