Per Tėvynės sąjungos ir jos partnerių valdymo metus Lietuva, kaip niekada iki šiol, giliai smigo žemyn, verslas vos ne vos alsuoja, iš šalies emigravo apie 100 tūkstančių žmonių. Pabrangęs šildymas ir elektros energija skaudžiai smogė gyventojams, nubloškė valstybę į skurdą. Rekordinis nedarbas Vien bedarbių nuo 2008 m., kai jų buvo 73 tūkst., padaugėjo iki 325 tūkst. asmenų. „Tarp jų yra 95 tūkstančiai ilgalaikių bedarbių, kurie darbo neturi 12 mėnesių ir ilgiau, todėl jie jau praranda kvalifikaciją“, – sakė Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis.
Šeimų ūkių pajamos sumenko ne tik todėl, kad vienas ar net abu šeimos nariai neteko darbo, bet ir todėl, kad bedarbio išmokas A.Kubiliaus Vyriausybė rėžė iš peties. Anksčiau bedarbis galėjo gauti iki 1 041 Lt išmoką, o šiuo metu daugiau 650 Lt negaus, nesvarbu, kad anksčiau jis „Sodrai“ sumokėjo tūkstančius litų.
Laimės ieško svetur
Nerasdami darbo Lietuvoje, gyventojai skalsesnės duonos ėmė ieškoti Norvegijoje, Airijoje, Anglijoje, nors ten darbo rasti, kaip pripažįsta seniai emigravusieji, šiuo metu nėra itin daug galimybių. Nepaisant to, per pusantrų metų iš šalies išvyko apie 100 tūkst. Lietuvos piliečių. Vien oficialūs skaičiai rodo, kad 2008 m. išvyko 17 tūkst. žmonių, 2009 m. – 22 tūkst., o 2010 m. pirmą ketvirtį jau išvyko 25 proc. daugiau nei 2009 metais. Jie papildė ir taip gausią nepriklausomybės laikotarpio emigrantų armiją, kuri, neoficialiais duomenimis, siekia apie 500 tūkstančių.
Valstybė brenda į skolas
Itin stipriai per ekonomikos krizę teko spaustis tiek stambiems, tiek smulkiems verslininkams. Vien akcizų padidinimas smogė vidaus vartojimui, o bendrasis vidaus produktas nuo 2008 m. sumenko trečdaliu. Maža to, Vyriausybė problemas ėmė spręsti skolindamasi. Valstybės skola 2008 m. siekė 17,37 mlrd. Lt, po metų ji padidėjo iki 27,11 mlrd. Lt, o šiemet padvigubėjo ir sudaro iš viso 35,89 mlrd. Lt. Kiekvienas Lietuvos pilietis, įskaitant ir kūdikius, skolingas užsieniui arba vietos bankams po 9 430 Lt.
Kišosi į teisėsaugos darbą
Spaudoje nuolat mirgėjo pranešimai, kad Tėvynės sąjungos deleguoti tarnautojai aktyviai kišosi į teisėsaugos darbą (mailiaus byla, žemės ūkio bendrovės byla). Šios partijos valdymo laikotarpiu nuskambėjo korupcinis skandalas sveikatos sistemoje, po kurio turėjo atsistatydinti sveikatos apsaugos ministras. Atominės elektrinės konkursas, kuris Lietuvai kainuos dar apie 18 mlrd. Lt, vyksta po devyniais užraktais. Tačiau Tėvynės sąjunga nepamiršo pakeisti pagrindinių pelningų valstybinių įmonių, tokių kaip „Klaipėdos nafta“, kuri vien bankų sąskaitose turi daugiau nei 60 mln. Lt grynųjų lėšų, vadovų „savais“. Nauji mokesčiai neišgelbės Banko „DnB Nord“ vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka tikina, kad, jeigu Vyriausybė nebūtų lietusi socialinių išmokų ir įmokų, vis tiek gero gyvenimo Lietuvoje nebūtų. „Kad skola nedidėtų tokiais sparčiais tempais kaip iki šiol, Vyriausybė ją padengti siekia įvesdama naujus mokesčius (automobilių, nekilnojamojo turto), bet tie mokesčiai neišgelbės Lietuvos“, – kalbėjo J.Rojaka. Jos teigimu, didžiausia Vyriausybės klaida buvo ta, kad ji pirmiausia nesiėmė mažinti biurokratinio aparato, o problemas sprendė keldama mokesčius. „Juk visada yra du būdai – didinti biudžeto pajamas arba mažinti jo išlaidas. Išlaidų mažinimas visada yra pranašesnis, nes jis neveikia vidaus vartojimo“, – teigė J.Rojaka. Tačiau valstybės valdymo išlaidos sumažėjo tik keliais procentiniais punktais.
Biurokratų beveik nesumažėjo
J.Rojaka laiko kriminalu tai, kad A.Kubiliaus Vyriausybė, mažindama socialines išmokas, tiek pat nemažino valstybės valdymo išlaidų. Toks elgesys, pasak ekspertės, pakerta pasitikėjimą valdžia ir jos institucijomis. „Tada visi stengiasi išvengti mokesčių ir lenda į šešėlį“, – kalbėjo ekonomikos ekspertė. J.Rojaka priminė, kad A.Kubiliaus Vyriausybė planavo bemaž tris kartus sumažinti valstybės institucijų, bet to nepadarė. „Palyginti su nedarbo augimu, valdininkų beveik nesumažėjo, o nuo 2006 metų įvairių institucijų prikurta begalės“, – akcentavo
J.Rojaka. Jai pritarė ir „MP Bank“ Turto valdymo departamento vadovas Mindaugas Vaičiulis. „Nei saulėlydis, nei saulėtekis šalyje nesuveikė, nors idėjos buvo labai gražios: biurokratija nesumažėjo,
ekonomika nebuvo paskatinta“, – tvirtino M.Vaičiulis. „Verslas – vienintelė jėga, kuri gali ištempti Lietuvą iš nedarbo, todėl krizės metu galima būtų įvesti laikinas mokesčių lengvatas, pavyzdžiui, vieniems metams“, – įsitikinusi banko „DnB Nord“ vyriausioji ekonomistė J.Rojaka. Savo ruožtu M.Vaičiulis teigia, kad iki šiol iš Vyriausybės verslininkai taip ir neišgirdo, kad, pavyzdžiui, artimiausius penkerius metus naujų mokesčių nebus, o esami nebus didinami.
Specialistų nedžiugina perspektyvos
Darbo ir socialinių tyrimų institutas prognozuoja, kad nedarbas šiek tiek sulėtės šią vasarą, bet jo augimas tęsis iki 2011 m. kovo–balandžio mėnesių. „Nedarbo augimas bus lėtesnis, bet visgi didės“, – sakė instituto direktorius B.Gruževskis. Šios įstaigos ekspertai įžvelgia, kad ir emigracija šiemet pranoks ankstesnių metų tendencijas. Iki šių metų pabaigos iš Lietuvos emigruos iš viso apie 31 tūkst. piliečių. „Vadinasi, į šalį negrįš apie 25 tūkst. jaunų darbingų žmonių ir sunku pasakyti, kada emigracija stabilizuosis, nes užsienyje įsitvirtinti jau yra kur kas paprasčiau, – kalbėjo B.Gruževskis. – Žmonės nesusiduria su kultūrinėmis, kalbos problemomis, nes ten veikia stiprios lietuvių bendruomenės.“ B.Gruževskis mano, kad Vyriausybė, kad ir kokia ji būtų, priimdama sprendimus pirmiausia privalo atsigręžti į žmogų. Jis primena, kad net krizės metu Olandijoje nedarbas padidėjo tik 1 procentu, o Lietuva, ko gero, buvo vienintelė valstybė Europoje, kuri sumažino senatvės pensijas.
Gediminas STANIŠAUSKAS
GIMTASIS KRAŠTAS
