Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Vyriausybės atstovai su tokiomis prognozėmis nesutinka.
Vilniaus universiteto profesoriaus ekonomisto Povilo Gylio nuomone, apie pensinio amžiaus ilginimą būtų galima svarstyti, tačiau ne tokios didelės bedarbystės, kokia dabar yra Lietuvoje, metu.
Ekonomisto nuomone, pensinio amžiaus ilginimas dabartiniu metu neigiamai paveiktų ir darbo užmokesčio dydį.
„Įvyko didžiulis pokytis darbo rinkoje, tad jeigu mes staiga padidiname pensinį amžių, reiškia, plečiame darbingų žmonių ratą.
Atėmus emigraciją, tie, kurie lieka, liks ir esant didesnei darbo jėgos pasiūlai. Darbo jėgos paklausai nedidėjant, tai iš tikrųjų neigiamai veiks darbo užmokestį.
Jeigu yra spaudimas darbo užmokesčiui, reiškia, jis nedidėja, tai ir atskaitymai ir į „Sodrą“, ir į biudžetą dėl to kentės“, – mano P. Gylys.
Anot pašnekovo, pensinio amžiaus prailginimas pagilins ir problemas, su kuriomis susiduria darbo ieškantys jauni žmonės.
„Jaunimas ir šiaip sunkiai eina į darbo rinką. Jie neturi ryšių, neturi socialinio kapitalo, jie dar neišsikovoję pasitikėjimo – jie neturi viso to, ką turi vyresni žmonės.
Jauniems žmonėms įeiti į rinką, kai neišeina vyresnieji, darysis sunkiau. Aš manau, kad projekto autoriai šito nesuvokia“, – kalbėjo ekonomistas.
P. Gylio teigimu, pensinio amžiaus ilginimas palies visą darbo rinką, ne išimtis bus ir darbuotojos motinos.
„Reikia galvoti, kaip tai atsilieps, sakysime, mamų galimybėms po dviejų metų grįžti į darbą. Manau, mamų galimybės irgi pablogėja, nebent bus priimtas lankstesnis sprendimas, kad mamos pagal lanksčią tvarką galės dirbti dalį darbo dienos ir panašiai“, – pastebėjo pašnekovas.
P. Gyliui antrino ir Socialinių ekonominių tyrimų instituto ekspertas Saulius Grybkauskas.
„Mes negalime įsivaizduoti darbo rinkos, kaip kažkokio stabilaus kambario, kuris neaugtų arba nemažėtų, nesitrauktų. Aišku, tai poveikį turės.
Iš tikro vyresni žmonės užimtų daugiau darbo vietų. Jaunimui, aišku, darbo vietų būtų mažiau, bet iš esmės, manyčiau, tai dar priklauso ir nuo konkretaus segmento. Aš galiu pasakyti iš savo patirties. Na ir kas, kad mokslininkas yra ir dėstytojas. Jis yra pensijoje ir toliau sėkmingai tą vietą užima – ar jam 65, 67 ar net 68 metai.
Bet jaunimą tai nelabai tenkina, nes yra daug jaunų mokslininkų, kurie apsigynę daktarus norėtų ieškoti darbo universitetuose pagal specialybę, bet jie tos vietos kaip ir neturi“, – dėstė ekspertas.
S.Grybkauskas taip pat pažymėjo, jog prognozės, kad „krizė baigsis ir ateityje jau matyti šviesa tunelio gale“ – kiek perdėtos.
„Pensinio amžiaus didinimas šiek tiek pigins pačią darbo jėgą, nes bus didesnis pasirinkimas, konkurencija tarp žmonių, kuriems reikia dirbti“, – su P.Gyliu sutiko pašnekovas.
Didės socialinio nesaugumo jausmas
Socialinių ekonominių tyrimų instituto ekspertas S.Grybkauskas pabrėžia, jog jauni žmonės neturėtų jausti nepasitenkinimo dėl to, kad vyresnieji ilgiau išliks darbo rinkoje.
Anot jo, pailgintas pensinis amžius vyresnio amžiaus žmonėms tik sukels dar didesnį socialinio nesaugumo jausmą.
„Mes kalbame apie vyresnio amžiaus žmonių problemą. Jaunimas tiesiog turėtų solidarizuotis, suprasti vyresnio amžiaus žmones, juos palaikyti, jeigu šie, tarkime, imtųsi iniciatyvos, protesto, prieš pensinio amžiaus didinimą.
Žinau vyresnio amžiaus žmonių, kurie laukia pensijos, kurie skaičiuoja likusius metus iki jos, nes nori jaustis saugiais. Ir dabar, kai ją vėl žada nukeli, jie jaučiasi labiausiai socialiai pažeidžiami.
Darbdavio santykis su jais jau buvo suplanuotas, buvo laukiama, kol žmogus išeis į pensiją, jis buvo tiesiog iš humaniškumo neatleidžiamas, nes iki pensijos nebedaug likę, o dabar…“, – pasakojo ekspertas.
Tiek S.Grybkauskas, tiek ekonomistas P.Gylys pažymi įstatymų lankstumo svarbą, kad pailginus pensinį amžių vyresnio amžiaus žmonės nebūtų diskriminuojami darbdavių.
„Viskas priklauso nuo tam tikrų darbo rinkos segmentų – kur, kas ir kaip dirba. Yra ir fiziniame darbe žmonių, kurie turi didelę darbo patirtį, kurie gali dirbti ir kurie dirba net ir tokių gražių metų sulaukę, tačiau didžioji jų dalis negalėtų ir negali konkuruoti su jaunimu.
Fiziniame darbe patirtis, įgūdžiai įgyjama per pakankamai trumpą laiko tarpą ir tikrai pagyvenęs žmogus, sulaukęs 65, 66 metų, tikrai sunkiai galėtų konkuruoti su jaunu žmogumi.
Ilginant pensinį amžių, turėtų būti priimti ir kažkokie įstatyminiai aktai ar taisyklės, neleidžiantys to amžiaus žmogaus atleisti iš darbo, arba kurie ribotų galimybes atleisti tokio amžiaus žmones“, – pastebi S.Grybkauskas.
Grėsmės neįžvelgia
Reformų departamento direktorė Lina Drakšienė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrė Audronė Morkūnienė atmeta ekspertų išsakytus nuogąstavimus dėl galimos pensinio amžiaus ilginimo žalos darbo rinkos dalyviams.
A. Morkūnienė teigia nemananti, kad pensinio amžiaus ilginimas radikaliai keistų situaciją darbo rinkoje.
„Taip, bus visokių pasekmių, tačiau reiktų pasverti, kiek tos pasekmės iš tikrųjų tikėtinos, ir kiek jos dominuojančios. Kad radikaliai keistųsi situacija darbo rinkoje, grėsmės tikrai neįžvelgiu.
Tokių pavienių atvejų, kada kažkas laukia į pensiją išeinančio darbuotojo, kad šis atlaisvintų darbo vietą, tikrai nenuneigsi, pasitaiko, bet iš kitos pusės, ir moksliniai tyrimai, ir statistika rodo, kad visgi tos darbo vietos, kurias užima pensinio ar priešpensinio amžiaus žmonės, greičiausiai iš vis yra panaikinamos, nes jaunimui jos nėra tinkamos.
Jaunimas pretenduoja į šiek tiek kitokias darbo vietas, nes dažniausiai tai žmonės be patirties, o pensinio amžiaus žmonės užima visiškai nekvalifikuotas darbus arba atvirkščiai – jie tam tikroje karjeros viršūnėje, turi didelę patirtį ir jaunimas, ar kvalifikuotas ar tuo labiau nelabai, tik pabaigęs mokslus tokių pozicijų neužims“, – teigia pašnekovė.
Reformų departamento direktorė L.Drakšienė neįžvelgia ir ekspertų įvardintos darbo jėgos pigimo grėsmės.
„Darbo jėgos kainą nulemia tam tikrų sugebėjimų darbo jėgos sukuriama pridėtinė vertė, bei tokių sugebėjimų darbo jėgos pasiūla ir paklausa. Pavyzdžiui, labai specialaus profilio ir patyrusio chirurgo nepakeisi net dešimčia vidurinės abiturientų, todėl prievartinis išvarymas į pensiją gali ne tik nesumažinti nedarbo dėl jo struktūros, o atvirkščiai jį padidinti dėl ekonomikos susitraukimo (ar pasitraukimo kitur) esant specialistų stygiui.
Lietuvos ekonomika yra atvira, todėl darbuotojų pasiūlą/paklausą, jų sukuriamą pridėtinę vertę, darbuotojų poreikį kur kas labiau įtakoja aplinkinės ekonomikos, negu sprendimai ilginti pensinį amžių“, – dėstė pašnekovė.
L.Drakšienės nuomone, „kuo daugiau ekonomiškai aktyvių gyventojų mes turėsime, tuo didesnį potencialą turės mūsų ekonomika“.
„Tiesa, ekonominį aktyvumą įtakoja kiekvieno asmens sprendimas ir požiūris į ekonominį aktyvumą, pasirinkimas tam tikrais gyvenimo etapais pagal savo prioritetus. Įstatyminės normos, tame tarpe – pensinis amžius, gali tik įtakoti tokius pasirinkimus, bet nebūtinai nulemti pasirinkimą.
Todėl išsivysčiusios ekonomikos šalyse vis dažniau kalbama apie faktinį pasitraukimo iš darbo rinkos (ekonomiškai aktyvios veiklos) amžių, o ne įstatymų nustatytą pensinį amžių.
Mano manymu, pensinio amžiaus ilginimas sumažina aplinkos spaudimą pasitraukti iš aktyvios veiklos vyresnio amžiaus piliečiams, suteikia daugiau galimybių save realizuoti (žinoma, jei darbas yra sietinas su savęs realizavimu, o ne nemalonia prievole atliekama tik dėl finansinės būtinybės). Kiekvienas asmuo turėtų priimti sprendimus atitinkančius jo poreikius ir aplinkybes“, – kalbėjo Reformų departamento direktorė.
Absoliuta Andželika Lukaitė