Tačiau realus socialinis dialogas vyksta labai sunkiai, o darbo užmokestis Šiaulių ikimokyklinių įstaigų pedagogams mažėja 13,2 – 20.22 proc.
Nuo 2010-03-01, o kai kuriose įstaigose ir nuo 2010-01-01, pedagogams taikoma koeficientų žirklių apatinė riba. Tačiau tai dar ne visi numatytieji 2010 m. taupymai: Šiaulių m. ikimokyklinių įstaigų darbuotojai savivaldybei turi „sutaupyti“ apie 16% kiekvienos įstaigos darbo užmokesčio fondo (DUF), nes tiek sumažinti asignavimai ikimokyklinėms įstaigoms 2010 m. miesto biudžete. Darbuotojams, nesutikusiems dirbti pakeistomis darbo apmokėjimo sąlygomis, išeitinės išmokos turės būti mokamos iš įstaigos DUF, nes papildomas finansavimas nenumatytas.
Didžiausia ikimokyklinių įstaigų darbuotojų dalis (apie 55%) gauna tik minimalų darbo užmokestį, apie 11 % darbuotojų – nuo 1000 iki 1500 Lt , apie 33% darbuotojų – nuo1500 iki 2000 Lt, tik 1 % darbuotojų daugiau kaip 2000 Lt (duomenys iki koeficientų mažinimo).
Liūdniausia tai, kad pagrindinė taupymo našta gula ant pedagogų pečių, nes beveik visas aptarnaujantis personalas gauna minimalius atlyginimus ir „taupyti“ nebeturi iš ko. Atlyginimų koeficientų žirklės taikomos pagal vienintelį kriterijų – „nėra pinigų“. Įstaigų vadovai vadovaujasi tik šiuo Aprašo punktu: 2. N u s t a t a u, kad Apraše nurodyti koeficientai ir priedai darbuotojams nustatomi atsižvelgiant į įstaigai patvirtintą darbo užmokesčio fondą.
Ikimokyklinio ugdymo pedagogai atlieka ne tik savo tiesioginį darbą, bet ir daugybę vis dar niekaip neapmokamų darbų, neįeinančių į jų pareigybės aprašą: rašo ugdymo programas, projektus, kuria įstaigos strategiją, veiklos planus, atlieka auditą ir pan. Todėl keistai ir nesuvokiamai skamba vadovų ir švietimo skyriaus specialistų teiginiai, kad, sumažėjus vaikų skaičiui grupėse, auklėtojos ir kiti pedagogai turėtų eiti nemokamų atostogų arba taikyti prastovas, nes „neturi ką dirbti“! Negana to, pedagogai jau daugelį metų savo lėšomis prisideda prie ikimokyklinių įstaigų gerbūvio gerinimo, ko nėra jokiose kitose įstaigose. Aibę pavyzdžių ir faktų pateikti gali kiekviena ikimokyklinio ugdymo pedagogė.
Šalia skurdinimo Šiaulių ikimokyklinių įstaigų pedagogai susiduria su daugybe kitų problemų: prastu administracijos darbu, vadovų savivaliavimu, kompetencijos stoka, darbuotojų nuomonės nepaisymu, nesiskaitymu, žeminimu, Darbo kodekso normų nepaisymu, nemažėjančiu popierizmu. Daugelyje įstaigų tvyro didžiulė įtampa.
Šiaulių ikimokyklinių įstaigų pedagogai patiria nuolatinį stresą darbe, jaučia spaudimą eiti nemokamų atostogų. Net skiriant žemiausią koeficientą, iš pedagogų dar reikalaujama nedirbti iki 14 dienų. Tik tose įstaigose, kuriose aktyviai veikia profesinės sąjungos, pavyksta pažaboti priverstinį nemokamų atostogų taikymo vajų.
Nuolatinis stresas ne tik smukdo darbo kokybę, pažeidžia šių įstaigų darbuotojų teises, trukdo normaliai ikimokyklinių įstaigų veiklai ir t.t . Normalios, t.y. psichologiškai saugios, darbo (o tuo pačiu ir vaikų ugdymo) sąlygos jau tampa svajone, kuri vis labiau tolsta.
Profesinė sąjunga su nerimu stebi, kad Šiaulių m. savivaldybės Švietimo sektoriuje labai nenoriai ir dirbtinai vyksta socialinis dialogas iš darbdavių pusės, nekreipiamas dėmesys ne tik į derybų ir tarimosi su darbuotojais būtinybę, bet ir į Europos sąjungos direktyvas dėl streso mažinimo darbe bei paminami geranoriškumo, pagarbos žmogui principai.
Kokio socialinio dialogo galima tikėtis, jei net Šiaulių skyriaus ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacijos pirmininkė viešai pareiškia, kad „netaupo“ tik tos įstaigos, kuriose veikia profsąjungos! Tam energingai pritaria ir daugelis ikimokyklinių įstaigų direktorių, dievagodamosi, kad jos labai labai nori taupyti, „maldauja“ žmonių eiti nemokamų atostogų, bet užsispyrusios profsąjungos su tuo nesutinka ir grubiai „trukdo efektyviam taupymui“, visaip skriausdamos įstaigų direktores…
Siekdami, kad 2010 m. – ekonomikos sunkmečio metu – biudžeto lėšų taupymo ikimokyklinio ugdymo įstaigose vajus nepažeistų esminių darbuotojų ekonominių–socialinių teisių ir nedidintų socialinės įtampos darbo kolektyvuose, netrikdytų ugdomosios veiklos, nepažeistų vaikų interesų ir jų tėvų lūkesčių, profesinės sąjungos nuolat reikalavo ir tebereikalauja:
• užtikrinti tinkamą ikimokyklinio ugdymo įstaigų finansavimą;
• užtikrinti socialinį dialogą švietimo sektoriuje;
• sustabdyti neteisėtą švietimo darbuotojų atlyginimo mažinimą;
• netaikyti „taupymo“ būdų, kurie mažina jau ir taip iki minimumo sumažintus atlyginimus;
• visų pedagoginių darbuotojų atlyginimų koeficientus mažinti proporcingai vienodai (bendrai iki 8-10 % );
• parengti aiškius kriterijus, kuriais remiantis galibūti didinami ir mažinami koeficientai pedagogams bei kitam personalui;
• gerinti vadovų elgesio kultūrą su darbuotojais;
• gerinti mikroklimatą ir mažinti stresą darbe;
• Šiaulių savivaldybės administracijai prisiimti atsakomybę už susidariusią padėtį ir neperkelti naštos ant žmonių, sąžiningai dirbančių savo darbą ir turinčių konstitucines teises į tinkamas darbo sąlygas ir jiems priklausantį darbo užmokestį.
Atkaklus Šiaulių savivaldybės, švietimo skyriaus bei įstaigų vadovų vengimas kalbėtis su dirbančiaisiais tik dar labiau skatina darbuotojus burtis į profesines sąjungas ir ginti savo teises.
Ikimokyklinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų skaičius Šiauliuose per pastarąjį pusmetį išaugo nuo 3 iki 15 pirminių įstaigos organizacijų. Ikimokyklinių įstaigų profsąjungųų aktyvių pastangų dėka pavyko pasiekti žymių poslinkių ŠMM vadovų požiūryje į ikimokyklinių įstaigų pedagogų darbą bei įstaigų finansavimą. Būtent šiauliečių ikimokyklinių pedagogų solidarumo dėka Vyriausybė, visuomenė ir žiniasklaida atkreipė dėmesį į susidariusią problemą ir jau stebimi pirmieji ŠMM veiksmai keičiant ikimokyklinių įstaigų situaciją.
Ministrui G.Steponavičiui kelis kartus buvo įteikti dokumentų paketai su taupymo priemonių, programų ir atlyginimų mažinimo pavyzdžiais, nušviečiančiais padėtį Šiaulių ikimokyklinėse įstaigose. Visą jam įteiktą medžiagą ministras pažadėjo įdėmiai išanalizuoti ir ne kartą išreiškė susirūpinimą mažiausiai socialiai apsaugota švietimo grandimi – ikimokyklinių įstaigų pedagogais ir darbuotojais.
Šiaulių ikimokyklinių įstaigų darbuotojų problemos buvo iškeltos ir aptartos su švietimo ministru ir kt. atstovais respublikinėje profesinės sąjungos konferencijoje.
Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama padėti savivaldybėms sunkmečiu išvengti drastiškų sprendimų – pritrūkus lėšų mažinti grupių ir darbuotojų skaičių arba išleisti darbuotojus nemokamų atostogų, – 2010 m. kovo 9 d. organizuoja profesinių sąjungų ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos atstovų pasitarimą – diskusiją ir kviečia profesinės sąjungos atstovus dalyvauti.
Šiuo metu vyksta Lietuvos ikimokyklinių įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos grandies steigimas Lietuvos švietimo ir mokslo profsąjungų federacijoje. Rengiami nuolatiniai ikimokyklinių įstaigų darbuotojų mokymai (mokymo programa „Švietimo įstaigos darbuotojo teisės ir pareigos” universali, ši kompetencijų portfelio dalis itin reikalinga įstaigų vadovams, o gebėjimas analizuoti LR Konstituciją, Darbo kodeksą, Švietimo įstatymą, švietimo sistemos norminius aktus ir kitus su profesine veikla susijusius dokumentus, taikyti juridines normas praktinėje veikloje ir darbo santykiuose būtinas visiems pedagogams). Balandžio mėnesį numatomas susitikimas su LR Seimo frakcijų, Švietimo komiteto nariais dėl ikimokyklinių įstaigų problemų.
Aktyvios profsąjungų veiklos dėka kai kuriose Šiaulių ikimokyklinėse įstaigose sėkmingai taikoma administracijos ir darbuotojų socialinio dialogo, interesų derinimo ir derybų praktika, pasiekta, kad atlyginimai būtų mažinami fiksuotam laikotarpiui, t. y. iki 2011 m. sausio 1 d., tai įforminant raštiškais susitarimais, numatant atstatyti iki krizės buvusį darbo užmokestį.
Šiaulių m. savivaldybėje ikimokyklinių įstaigų problemų ir finansavimo situaciją stebi ne tik politikai, valdininkai, profesinės sąjungos, bet ir žiniasklaida, visuomenė.
Šiaulių ikimokyklinių įstaigų profsąjungos vardu – l/d „Coliukė” profsąjungos pirmininkė Daiva Kavaliauskienė
www.svietimoprofsajunga.lt