Kaip artimiausiu metu bus tvarkomas Lietuvos energetinis ūkis ir ar vartotojai gaus pakankamai elektros energijos šią žiemą? Apie tai interviu su energetikos ministru Arvydu Sekmoku.
Artėja svarbiausių sprendimų dėl AB LEO LT metas. Visuomenę domina, ar energetikos ministras turi aiškų planą ir tikslų vaizdą, kada ir kokia bus sprendimų dėl LEO LT bendrovės pabaiga?
Praėjusią savaitę, rugpjūčio 17 d., Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo Energetikos ministerija, kaip valstybei priklausančių akcininkų savininkė, įpareigota rugsėjo 4 d. įvyksiančiame akcininkų susirinkime balsuoti už LEO LT likvidavimą. Tai yra principinis sprendimas – bendrovė bus likviduota.
Šiame Vyriausybės nutarime yra numatyti ir žingsniai, kaip tai vyks. Pirmiausia turi būti nuo LEO LT atskirtos Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė ir Kauno hidroelektrinė. Tai – valstybės turtas. Keista, kad valstybės turtas buvo paliktas kaip sudėtinė LEO LT dalis, juo galėjo naudotis privatus investuotojas, ir į tai nebuvo atsižvelgta, nustatant akcijų proporcijas.
Antras darbas – turės būti atliktas LEO LT ir dukterinių įmonių vertinimas. Juo remiantis toliau bus galima spręsti, kaip bus skirstomas turtas tarp privataus investuotojo ir valstybės. Na ir taip pat bus paskirtas likvidatorius, kuris turės atlikti likvidavimo procedūrą.
UAB „NDX energija“, valdanti 38,3 proc. LEO LT akcijų, geranoriškai žiūri į šį išsiskyrimą? Ar numatomas pasipriešinimas, nes jie nepritaria Vyriausybės suformuluotiems siūlymams?
Prieš savaitę jie pasakė, kad yra pasirengę bendrovės likvidavimui. Dėl pasipriešinimo? Įvardyčiau kitaip: yra skirtingi interesai, teks juos suderinti. Privataus akcininko interesas, be abejo, yra turėti kuo didesnę turto dalį, išskirstant bendrovę. Vyriausybės interesas – atstovauti valstybei ir vartotojams. Jeigu matysime, kad „viršų ima“ privatūs interesai, aišku, mes su tuo nesutiksime.
Visuomenė matė, kad šis sandoris yra teisėtas, tačiau jis nėra teisingas valstybės valdomo turto atžvilgiu. Kaip tą teisingumą galima bus atkutrti, išlaikant teisėtumą? Tai esminis klausimas.
Atviras godumas niekam nekelia simpatijų. LEO LT istorijoje dalyvavusio vadinamojo „VP dešimtuko“ reputacija gerokai pašlijo visuomenės akyse.
Jie iškėlė privačius interesus aukščiau visuomenės interesų. Susidūrėme su problema, kad tos įmonės beatodairiškai siekia pelno. Pirmiausia – pelno privataus akcininko naudai. Aišku, dalis to pelno būtų atitekusi ir valstybei, bet valstybės tikslas yra apsaugoti elektros energijos vartotojų interesus, užtikrinti valstybei ir visuomenės reikmėms būtiną infrastruktūrą, o ne siekti pelno. Čia ir atsirado skirtingi ir priešingi interesai – privataus ir visuomeninio akcininko. Būtent tai ir paskatino skyrybas.
Mes matėme, kad turto vertinimo būdu buvo dirbtinai padidintas turtas, buvo dirbtinai pakelti tarifai, vartotojai turėjo mokėti pagal nepagrįstą tarifą už elektros energiją. Kaip ir naujų vartotojų prijungimo dalykai, kuriuos atskleidė Valstybės kontrolė. Už prijungimą vartotojams tekdavo mokėti nuo 100 iki 110 proc. prijungimo kaštų! Tą įteisino egzistavusios prijungimo taisyklės, tačiau tai neatitiko teisingumo kriterijų.
Jiems nepavyko valstybės sąskaita paimti planuotų milijardų? Galima teigti, kad „NDX energija“ pralaimėjo kovą su Vyriausybe?
Jiems buvo leista privatizuoti Vakarų skirstomuosius tinklus, buvo suformuotas LEO LT, buvo sutarta dėl palankaus akcijų padalijimo, turto įvertinimo. Jau tuomet jie gavo didelę ir nepagrįstą dovaną iš ankstesnės Vyriausybės. Iš tikrųjų jie yra tai gavę ir dabar įvertinti, kas buvo „padovanota“, nėra paprasta. Siekiame atkurti teisingumą teisinėmis priemonėmis.
Viešoje erdvėje šmėkštelėjo žinia, kad Darius Nedzinskas pasitraukia iš vadinamojo „VP dešimtuko“. Gal jis nepateisino „NDX energija“ lūkesčių? Atrodo, jis buvo skirtas kaip tik LEO LT projektui įgyvendinti. Dabar jis išmetamas už borto?
Tikrąsias pono Dariaus Nedzinsko pasitraukimo priežastis žino tik jis pats ir „VP dešimtukas“. Galimos įvairios prielaidos. Manau, kad jis suvaidino ne patį geriausią vaidmenį šioje istorijoje. Iš tiesų prastai atrodo, kai buvęs AB banko „Hansabankas“ (dabar „Swedbank“) valdybos pirmininkas suteikia didelę paskolą privačiai bendrovei, o po to nueina dirbti į tą bendrovę. Negalėčiau sakyti, kad tokio žmogaus reputacija yra nepriekaištinga. Toks elgesys rodo akivaizdų interesų konfliktą. D.Nedzinskas tenkino savo interesus, jo atsistatydinimas gali būti ir tam tikras manevras, bandant suklaidinti visuomenę. Tai paaiškės iš tolesnių veiksmų.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Politikos komitetas paskelbė pareiškimą dėl būtinybės atskirti Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę ir Kauno hidroelektrinę, prieš likviduojant LEO LT. Minėjote, kad pirmiausia tai bus padaryta. Kaip?
LEO LT akcininkų sutartis neapibrėžia, kaip tai turėtų būti padaryta. Spręs ir turto vertintojai, ir finansininkai. Juk šių įmonių pagaminama elektros energija naudojosi LEO LT. Gali iškilti mokestinių klausimų jas atskiriant. Ar tai netaps prievole valstybei? Tuos dalykus atidžiai nagrinėsime, vertinsime ir sieksime, kad valstybei nebūtų padaryta žalos.
Turbūt dar svarbiau už LEO LT reikalus žmonėms yra kitas klausimas: kiek kainuos elektra po Naujųjų metų, kai bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė (IAE)?
Elektros kaina priklausys nuo to, kokios bus naftos ir dujų kainos pasaulinėje rinkoje. Juk didžioji dalis elektros energijos pagaminama iš naftos ir dujų. Suprantama, elektros energijos kaina gali kilti. Atsargiai prognozuojant galima sakyti – 10-15 centų. Mes sieksime, kad energetikos bendrovės nepiktnaudžiautų, siekdamos nepagrįsto pelno.
Kainas nustato ne Energetikos ministerija, o Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK). Tačiau Energetikos ministerija dalyvauja rengiant kainų nustatymo metodiką. Tikslas – atstovauti vartotojų interesams, nes dabar jie buvo pažeisti įmonių naudai. Turi būti atkurta pusiausvyra, įmonės turi investuoti, tačiau ekonominės krizės metu mes pasisakome už elektros energijos vartotojų apsaugą – atkurti tą pusiausvyrą, kuri buvo pažeista.
Daug metų šalia IAE gyvenantys elektros vartotojai mokėjo mažiau – jiems buvo taikomas lengvatinis tarifas. Nors buvusių vyriausybių atstovai pripažindavo, kad tai yra prieštaraujantis Konstitucijai sprendimas, bet jo nekeitė. Po IAE uždarymo jis išliks?
Energetikos ministerija ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija jau dabar siūlė koreguoti šį tarifą, o nuo sausio 1 d. jį panaikinti. Tačiau Seimo valdyba priėmė nutarimą dėl tarifo pratęsimo. Ar bus politinė valia Seime nepratęsti lengvatinio tarifo, kai nebeliks IAE, negalėčiau atsakyti. Tačiau jis prieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. Lietuva, kaip ES narė, turėtų šių teisės aktų paisyti.
Žiemą elektros poreikis didesnis. Ar bus sudarytos reikalingos sutartys dėl papildomų gamtinių dujų kiekių? Galite žmones nuraminti, kad nebus sutrikimų, tiekiant elektrą?
Mes neplanuojame didinti dujų kiekio, kurį naudos Lietuvos elektrinė Elektrėnuose. Magistraliniai dujotiekiai reikalingą dujų kiekį tikrai „pakels“. Problema gali būti politinė – jeigu dujų tiekimas staiga būtų nutrauktas. Lietuvos elektrinės Elektrėnuose darbas rrengiamas taip, kad ji patikimai dirbtų šią žiemą ir pagamintų reikiamą elektros kiekį. Nuo sausio 1 d. ji bus pasirengusi 75 proc. energijos pagaminti kūrenant mazutą ar kitą skystą kurą. Elektros savikaina, gaminant šio kuro pagrindu, turės būti mažesnė negu elektros savikaina, gaminant ją dujomis.
Pasigirdo kalbų, kad IAE uždarymo darbams skirtos lėšos neatsakingai iššvaistytos. Kokia padėtis iš tiesų?
Beveik milijardas eurų, skirtų IAE uždarymui, yra arba panaudota, arba jau numatyta panaudoti pasirašytoms sutartims. Tačiau pagrindiniai projektai, susiję su pasirengimo darbais uždaryti IAE, vėluoja. Uždarymas nėra realiai pradėtas. Yra rengiamos panaudoto branduolinio kuro saugyklos, tačiau statybos darbai vėluoja.
Vyko labai rimti pokalbiai su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku, valdančiu uždarymo darbams skirtus pinigus, taip pat su Vokietijos kompanija „Nukem Technologies GmbH“, kuri buvo viena pagrindinių branduolinio kuro saugyklos statybos parengiamųjų darbų rangovų. Įspėjome, kad projektai vykdomi smarkiai vėluojant. Sakyčiau, jog Lietuva pajėgi daug efektyviau valdyti tuos pinigus, o iš rangovų mes griežtai reikalausime, kad darbai būtų vykdomi laiku ir laikantis numatytų sąnaudų.
Jeigu tai nepadės, teks imtis teisinių priemonių. Turime padaryti viską, kad nesklandumų galimybė būtų minimali.
Kodėl susidarė tokia situacija?
Viena priežasčių – nebuvo reikiamos atsakomybės. Nes buvo siekiama ne uždaryti IAE, o visais įmanomais būdais jos neuždaryti. Stodama į ES Lietuva įsipareigojo tai padaryti, negalime nevykdyti įsipareigojimų. Būtų pritaikytos rimtos sankcijos Lietuvai, prarastume finansavimą, kuris skirtas IAE uždarymui. O ją uždaryti artimiausiu metu vis tiek reikėtų.
Naujos AE verslo planas bus parengtas rugsėjį. Tačiau Prezidentė ne visiškai tikra, jog šio objekto Lietuvai reikia. Galbūt jau yra konkrečių susitarimų šiuo klausimu?
Manau, jog tai klaidinama Prezidentės žodžių interpretacija. Prezidentė neklausia, ar Lietuvai reikia AE, ji konstatuoja, kad AE būtų statoma tik Lietuvai naudingomis sąlygomis. Kad tai būtų atsiperkantis objektas ir kad jis būtų naudingas vartotojams. AE būtinybė Lietuvai palankiomis sąlygomis yra grindžiama trimis rimtais argumentais.
Pirma: Lietuva siekia tapti Europos energetinės sistemos dalimi ir sinchronizuotis su šia sistema. Todėl ji privalo turėti elektros energijos gamybos ir vartojimo ilgalaikį balansą, kurį ir padėtų užtikrinti AE. Antra: tai būtų didžiausia Lietuvos istorijoje užsienio investicija. Ne šalies objekto pardavimas privačiam užsienio subjektui, bet užsienio kapitalo atvedimas į Lietuvą, sukuriant aukštų technologijų gamybą. Didžiulė investicija ir didelis impulsas Lietuvos ekonomikai. Trečia: tai geras Lietuvos ir Baltijos šalių įnašas, kovojant su klimato kaita. Ir tai aktualu pasaulio mastu.
Energetinį Lietuvos nepriklausomumą padidintų alternatyvūs energijos aprūpinimo šaltiniai. Labai svarbios elektros jungtys į Lenkiją ir Švediją. Kodėl nieko nebesigirdi apie minėtą elektros jungtį su Lenkija?
Elektros rinkos atsiradimas – tai patikima garantija, kad elektros tiekėjai ir vartotojai gaus tai, ko reikia. Lietuva naudojasi Baltijos šalių elektros jungtimi „Estlink“. Norint įgyti patikimumą, stabilumą, planuojame nutiesti dvi elektros jungtis – Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ ir Lietuvos ir Lenkijos „LitPolLink“.
O vėjo jėgainės, kiti šaltiniai? Ar numatyta inicijuoti sprendimus, teisės aktų pakeitimus ar didesnių europinių pinigų nukreipimą, kad šios energetinės kryptys būtų labiau skatinamos?
Esame susitelkę parengti planą, kaip Lietuva įgyvendins savo įsipareigojimus 2020 metais 23 proc. energijos gaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Turi būti apibrėžta, kaip tai bus daroma ir kaip pasiskirstys elektros energijos gaminimas iš vėjo, vandens ir biomasės. Dėl europinių pinigų? Pirmiausia turime žiūrėti, kas bus tie gamintojai, o tada spręsime, kokio jiems reikia papildomo finansavimo, priemonių tikslams pasiekti. Šiandien tokių akivaizdžių planų, deja, dar neparengta.
Prie Telšių buvo numatyta statyti gamtinių dujų saugyklą. Tai realu?
Yra skirtas finansavimas atlikti geofiziniams tyrimams ir įsitikinti, ar galima statyti saugyklą Sideriuose. Artimiausiu metu bus paskelbtas konkursas šiems geofiziniams tyrimams atlikti.
Dar vienas svarbus energetikos dalyvis – suskystintų dujų terminalas jūroje. Tuomet Rusijos energetikos kompanijos „Gazprom“ galimi sutrikimai tiekiant dujas darytų mažesnę įtaką Lietuvai. Terminalo statybos reikalai juda į priekį?
Ir šį projektą mes bandome pajudinti iš mirties taško. Yra numatyta viena galimybių studija, kuri turėtų būti atlikta finansuojant JAV, kitą galimybių studiją inicijavo Belgijos vyriausybė – pateikta Europos Komisijai paraiška dėl finansavimo. Pradedame dairytis privačių investuotojų, kurie norėtų investuoti ir į suskystintų dujų terminalo, ir į požeminių dujų saugyklos statybas. Tai būtų vienas kompleksas. Taip pat siekiame, kad AB „Lietuvos dujos“ plėstų ir vystytų magistralinių dujotiekių infrastruktūrą, ko iki šiol nebuvo daroma.
Devyniolika metų Lietuva gyveno be didesnių permainų energetikos srityje. Nuo 2004-ųjų šalis – ES narė. Ir politiškai, ir ekonomiškai tapome Europos Sąjungos dalimi. Tačiau energetiškai likome daug labiau susiję su Rytų kaimynų energetikos sistemos dalimi, nei Europos. Gamtines dujas tebegauname iš vieno tiekėjo. Nėra gerai, kad iki šiol nesukurta energetikos rinka, konkurencija tarp šilumos ir elektros tiekėjų. Turėsime visa tai pakeisti, nors ne visi žavisi šiomis permainomis. Jos įvyks, nepaisant kylančio pasipriešinimo ir siekių išlaikyti 19 metų egzistavusią tvarką energetikoje.
Kalbino Loreta Jastramskienė
