Į renginį kviestas ir davęs pažadą dalyvauti švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius konferencijoje nepasirodė, nes išvakarėse išsigando mokytojų ir dėstytojų atstovams į akis pasakyti, jog konferencijos dieną, Vyriausybės posėdyje bus svarstomas klausimas jų atlyginimus sumažinti 11 proc.

Konferencijoje dalyvavę švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė, švietimo ir mokslo ministro patarėjas Albertas Lakštauskas taip pat nė žodžiu neužsiminė apie pedagogams ruošiamą valdžios siurprizą. Konferencijos dalyviai apie ministrų kabineto sprendimą sužinojo tik pasibaigus renginiui.

Virš 250 į konferenciją susirinkusių pedagogų kėlė klausimus apie savo atlyginimų sistemos raidos perspektyvas; kritiškai įvertino Vyriausybės programoje išdėstytus planus iš esmės keisti mokytojų darbo apmokėjimo sistemą, išanalizavo, ką žada nuo rugsėjo 1 d. šalies mokykloms siūloma nauja darbo apmokėjimo tvarka. Dėstytojai diskutavo apie savo atlyginimų perspektyvas priėmus naują Mokslo ir studijų įstatymą.

Dauguma pranešėjų pažymėjo, jog didžiausią įtampą švietimo sistemoje kelia nevykstantis socialinis dialogas. Tarsi imdami vienas iš kito pavyzdį, su mokytojams atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis nederina sprendimų švietimo įstaigų vadovai, savivaldybių bei Švietimo ir mokslo ministerijos valdininkai, su pačiu ministru G. Steponavičium priešakyje. Konferencijos dalyviai skeptiškai įvertino Švietimo ir mokslo viceministrės N. Putinaitės pažadus, jog Švietimo ir mokslo ministerija tarsis su profesine sąjunga dėl Ilgalaikės pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programos vykdymo galimybių ir galimų jos koregavimo būdų. „Paskutiniu metu mes tiek daug girdime pažadų ir matome tiek mažai darbų, jog nebenorime tikėti dar vienu pažadu. Valdžios atstovai labai nenoriai kalba apie švietimo reformų planus ir socialinis dialogas nevyksta“ – lyg nujausdama Vyriausybės kėslus, kalbėjo Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacijos (LŠMPSF) pirmininkė Rūta Osipavičiūtė.

 LŠMPSF ekspertė Violeta Budėnienė griežtai sukritikavo ŠMM siūlomą eksperimentinę mokytojų darbo apmokėjimo tvarką. „Karštligiškas ŠMM siekimas „sugundyti“ mokyklas įsivesti naują apmokėjimo tvarką, o gal greičiau – pateikti steigėjui įrankį, leisiantį sutaupyti krizės sąlygomis, kelia negerą nuojautą. Todėl kviečiu visus kolegas labai rimtai apsvarstyti visus už ir prieš – susigundžius gali tekti skaudžiai gailėtis. Mano nuomone, šis eksperimentas parankus direktoriams – visi darbai bus padaryti už mažiausią atlygį arba be jo – o mes tapsime dar vieno eksperimento aukomis“ – kolegoms kalbėjo V. Budėnienė.

Konferencijos delegatai priėmė rezoliuciją, kurioje kategoriškai Vyriausybės reikalaujama, kad visų lygių valdžios bei valdymo institucijos, prieš priimdamos sprendimus pedagogų ir aukštojo mokslo darbuotojų darbo užmokesčio srityse, sprendimų projektus derintų su profesinėmis sąjungomis. Deja, Vyriausybė tą pačią dieną, eilinį kartą pažeidė savo nuolat deklaruojamus europinius principus, jog dėl atlyginimų reikia tartis su darbuotojų atstovais. Tai provokuoja mokytojus, dėstytojus ir kitus švietimo darbuotojus rengti protesto akcijas.

Po konferencijos susirinkusi Koordinavimo taryba svarstė, jog vasarą, nepaisant atostogų, gali būti sukviestas neeilinis posėdis, kurio metu bus sprendžiama protesto akcijų galimybė, jei ir toliau bus vienašališkai priimami švietimo darbuotojų ekonominius ir socialinius interesus pažeidžiantys sprendimai.

LŠMPSF informacija