Seminaras surengtas siekiant apžvelgti tarptautinius dokumentus, įtvirtinančius darbuotojų teisę vienytis į jų interesus ginančias organizacijas ir imtis kolektyvinių veiksmų. Seminaro metu lektoriai trumpai supažindino su Tarptautinės darbo organizacijos priimtomis konvencijomis, trumpai paminėjo regioninius tarptautinius dokumentus priimtus Europos Tarybos ir Europos Sąjungos institucijų. Seminaro metu buvo apžvelgta kai kurių valstybių darbuotojų patirtis imantis kolektyvinių veiksmų, diskutuota apie aktualius Europos teisingumo teismo sprendimus.
Seminarą pradėjo vieno iš Rumunijos profesinių sąjungų centro „Cartel Alfa“ viceprezidentas Pentru Sorin Dandea, kuris paminėjo, kad ekonominės krizės akivaizdoje Rumunijos pramonė susiduria su sunkumais, ketinama atleisti kelis tūkstančius darbuotojų chemijos pramonėje, o profesinių sąjungų aktyvistai įžvelgia grėsmes profesinių sąjungų teisei organizuoti darbuotojų kolektyvinius veiksmus, todėl seminaras yra svarbus visiems jo dalyviams.
Pirmasis iš seminaro lektorių pranešimų buvo pateiktas Belgijos profesinių sąjungų teisininkės Andrée Debrulle. Pranešėja pristatė tarptautinius dokumentus įtvirtinančius seminare aptariamas teises. Pagrindiniai universalūs tarptautiniai dokumentai, reglamentuojantys profesinių sąjungų steigimosi ir veiklos laisvę bei įtvirtinantys darbuotojų teisę į kolektyvinius veiksmus yra Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 87 ir 98 konvencijos, ratifikuotos ir galiojančios taip pat ir Lietuvoje. (TDO 87 konvencija „Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis organizacijas gynimo“ Lietuvoje įsigaliojo nuo 1994-06-23, o TDO 98 konvencija “Dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas” Lietuvoje įsigaliojo nuo 1995-09-26).
Pranešėja atkreipė dėmesį į tai, kad skirtingose šalyse šios konvencijos gali būti įgyvendinamos skirtingais metodais ar formomis – štai pavyzdžiui Belgijoje teisė streikuoti nėra tiesiogiai įtvirtinta teisės normomis, tačiau teismai pripažįsta tokią teisę kaip išvestinę teisę, kylančią iš darbuotojų teisės vienytis į organizacijas savo interesams ginti. TDO konvencija Nr. 87 kalba apie laisvę vienytis į organizacijas ir ši laisvė pripažįstama kaip absoliuti, su tam tikromis išimtimis, o 98 TDO konvencija kalba apie teisę, kuriai įgyvendinti reikalingos teisės normos – teisė imtis kolektyvinių veiksmų nėra absoliuti. Pranešėja pabrėžė, kad teisė streikuoti taip pat nėra absoliuti – būtina sąlyga yra proporcingumas.
Andrée Debrulle taip pat trumpai apžvelgė dvi regionines organizacijas, kurios yra priėmusios du, darbuotojams svarbius dokumentus: tai Europos taryba, kurioje dalyvauja 47 Europos valstybės ir Europos Sąjunga, turinti 27 šalis nares. Europos tarybos įsteigtas Europos žmogaus teisių teismas skirtas ginti Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintoms teisėms, o šio teismo jurisprudencija streikų klausimu yra gana plačiai išvystyta, todėl profesinės sąjungos turėtų įvertinti galimybę ją panaudoti. Europos Sąjungos lygiu „bendriausias“ dokumentas yra Europos sąjungos pagrindinių teisių chartija, kurioje apibendrintos Europos bendrijų sutarčių nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos teisminės institucijos – Europos teisingumo teismo ir Europos žmogaus teisių teismo logika ir ginamos vertybės skiriasi, todėl gali kilti problemų dėl skirtingų regioninių organizacijų teismų sprendimo suderinimo tarpusavyje.
Pranešėja pristatė ir galimą kolektyvinių veiksmų klasifikaciją. Kaip kolektyvinių veiksmų rūšys buvo išskirtos šios grupės: blokavimas (blocking), kaip bendro boikoto rūšis, kai atsisakoma atlikti paslaugą arba gaminti produkciją; lėtas streikas (pearl strike); dalinis streikas, piketavimas, politinis streikas, rotuojantis streikas, solidarumo veiksmai. TDO Asociacijų laisvės komitetas yra pripažinęs, kad palaikantysis streikas nėra priimtina priemonė, nes tai nelaikytina asociacijų laisvės sudedamoji dalis.
Kita seminaro lektorė Penny Clarke iš EPSU (European Federation of Public Service Unions) akcentavo minimalių paslaugų streiko metu problemą. Minimalios paslaugos įvairiose valstybėse apibrėžiamos skritingai, tačiau lektorė pateikė apibrėžimą, kuris galėtų būti laikomas universaliu: Minimalios paslaugos – tai paslaugos, kurių paveikimas sukeltų visai visuomenei ar atskiriems jos nariams grėsmę gyvybei, asmens saugumui arba sveikatai (Definition of essential services – Services the interruption of which would endanger the life, personal safety or health of the whole or part of the population.). Lektorė atkreipė dėmesį į tai, kad darbuotojų organizacijos turėtų koncentruotis į tai, kad minimalių paslaugų reikalavimas neužgožtų arba nepaneigtų teisės streikuoti ir pačio streiko kaip efektyvios darbuotojų poveikio priemonės.
Dar viena seminaro lektorė Wiebke Warneck iš ETUI (European trade union institute) pristatė keletą aktualių Europos teisingumo teismo bylų, kurios yra svarbios visoms profesinėms sąjungoms, seminaro moderatorius pakvietė profesinių sąjungų atstovus iš Lietuvos pakomentuoti LAVAL bylos atvejį iš Lietuvos profesinių sąjungų pozicijų. Lietuvos profesinių sąjungų atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad socialinis dempingas gresia visoms Europos Sąjungos narėms – įskaitant ir paskutines prisijungusias prie Europos bendrijų, todėl perkeltiems darbuotojams turėtų būti užtikrinamas tos šalies, į kurią perkelti darbuotojai, socialinių garantijų minimumas.
Rumunijos profesinės sąjungos „Cartel Alfa“ atstovas pristatė streikų teisinio reguliavimo problematiką Rumunijoje, akcentavo kai kurias problemas, su kuriomis susiduria darbuotojų organizacijos. Atkreiptas dėmesys, kad neretai už streiko paskelbimą atsakyti tenka organizatoriams, o streikų paskelbimas yra itin nelankstus. Rumunijos teismų praktika iliustruota keliais atvejais, o viena iš jų, kai streikas buvo pripažintas neteisėtu dėl to, kad darbdaviui pranešant apie streiką, pranešime buvo nurodyta tik streiko pradžia, nenurodant streiko pabaigos laiko arba tai, kad skelbiamas neterminuotas streikas. Rumunijos atstovai kaip vieną streikų skatinimo arba „išlaisvinimo“ formų laiko ir „streiko fondo“ kaupimą – Cartel Alfa kaupia lėšas streiko fonde jau keletą metų ir galutinai „vartojimui“ streiko fondas bus parengtas 2011 metais. Rumunijos atstovai tikino, kad ši priemonė iš esmės turėtų pakeisti streikų skelbimo praktiką Rumunijoje.
Seminaro pabaigoje dalyviams buvo pateiktas seminarą apibendrinančio pareiškimo projektas, dalyviai pasiskirstę nedidelėmis grupelėmis taikė seminaro metu įgytas žinias, lygino atskirų šalių patirtį ir apibendrino galimus veikimo būdus.
Ironiška, tačiau viena iš seminaro lektorių – Judit Czuglerné Ivány iš Vengrijos vėlavo atvykti dėl to, kad Budapešto oro uosto darbuotojai streikavo ir tokiu būdų susisiekimą padarė beveik neįmanomu.
Baigiant seminarą, jo dalyvius pasveikino Cartel Alfa prezidentas, kuris buvo tik ką grįžęs iš Briuselio, kur stebėjo Europos Parlamente vykusį darbo laiko direktyvos pakeitimų svarstymą. Prezidentas atkreipė dėmesį į artėjančius Europos Parlamento rinkimus ir šios institucijos svarbą Europos Sąjungos teisinei atmosferai – visos darbuotojų organizacijos turėtų susitelkti, kad Europos Parlamente darbuotojų balsas būtų geriau girdimas. Uždarant seminarą jo dalyviai dėkojo už suteiktą galimybę dalyvauti tokio pobūdžio renginyje, kuriame sudaroma galimybė profesinių sąjungų aktyvistams keistis informacija ir iš naujo atrasti darbuotojų organizacijų veiklos metodus ir aptarė būsimų seminarų galimas temas, kurioms galėtų būti surengtas kitas seminaras.
Parengė
Martynas Austys