Pirmajame posėdyje profesinių sąjungų, Finansų ministerijos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai aptarė darbo užmokesčio ir socialinių išmokų indeksavimo kriterijus. Taip pat darbo grupės išklausė viena kitos pozicijas dėl darbo užmokesčio ir socialinių išmokų indeksavimo įstatymo nuostatų.

Jau pirmojo susitikimo metu buvo sutarta dėl skubiausiai ir realiausiai įgyvendinamos galimybės įstatymu įtvirtinti kriterijus bei tvarką, pagal kurią būtų indeksuojami minimalūs darbo užmokesčio ir socialinių išmokų dydžiai.

Tikimasi, kad šio įstatymo projektas Seimui bus pateiktas svarstyti jau pavasario sesijos metu.

Profesinės sąjungos reikalauja, kad Vyriausybė iki realios skurdo ribos, siekiančios 326 litus, padidintų neapmokestinamąjį pajamų dydį, valstybės remiamas pajamas bei bazinę pensiją, o minimalų gyvenimo lygį (MGL) iki skaičiuojamojo MGL – 217,4 litų.

Padidintą MGL naudoti socialinių pašalpų dydžio apskaičiavimui bei įstatymu įtvirtinti minėtų minimalių dydžių indeksavimo kriterijus ir tvarką.

Taip pat reikalaujama garantuoti darbo užmokesčio ir socialinių išmokų indeksavimą pagal vartojimo kainų didėjimą arba bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, atsižvelgiant į tą rodiklį, kuris auga sparčiau, įstatymu įtvirtinti kriterijus ir tvarką, pagal kurią būtų indeksuojamas darbo užmokestis bei įvesti progresyvinius gyventojų pajamų mokesčio tarifus.

Profesinės sąjungos yra sudariusios tris darbo grupes, kurios derėsis su Vyriausybe dėl socialinių garantijų padidinimo, darbo užmokesčio ir socialinių garantijų indeksavimo kriterijų ir tvarkos bei neapmokestinamojo pajamų dydžio padidinimo ir jo indeksavimo kriterijų bei tvarkos.

Kiekvieną darbo grupę sudaro po tris atstovus iš Profesinių sąjungų konfederacijos bei po vieną atstovą iš profesinės sąjungos „Solidarumas“ ir Lietuvos darbo federacijos.