Naudojasi apgaule
Lietuvos narystė ES niekada nebus iki galo naudinga tol, kol mūsų valdžia nesugebės išsikuopti savo kieme.
Tokią išvadą galima padaryti išklausius klaipėdiečių profesinių sąjungų atstovų problemas, su kuriomis vakar buvo supažindinta keletas Klaipėdoje išrinktų parlamentarų.
Pasak profesinės sąjungos “Švyturys” vadovo Raimundo Tamošausko, didžiausią problemą šiuo metu kelia netobuli įstatymai ir skylėtas Darbo kodeksas.
Šis visuomenininkas pateikė keletą pavyzdžių, kai žmones įdarbinančios firmos iš tiesų yra ne tarpininkės, o antrinės didelių įmonių bendrovės.
“Žmogų įdarbina viena bendrovė, o vėliau ji nurodoma kaip kitos, didelės bendrovės, padalinys. Taip žmogus parduodamas į kitą įmonę, kurioje jo nesaugo kolektyvinė sutartis, jam netaikomos socialinės garantijos, neaiškus darbo laikas. Įdarbinimo agentūra turi būti tik tarpininke, o šiuo atveju ji vykdo ūkinę veiklą”, – sakė R. Tamošauskas.
Jis priminė, kad dėl panašių atvejų buvo rašomi laiškai į atitinkamus Seimo komitetus, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, tačiau gauti atsakymai nenudžiugino – Vilnius prašė parengti įstatymų pataisų projektą.
“Bet aš juk visuomenininkas, o ne Seimo narys”, – stebėjosi profesinės sąjungos lyderis.
Vietoje tyrimo – namo
Darbuotojų interesus ginantys atstovai akcentavo, jog situacija taip ir liks naudinga tik darbdaviams tol, kol Lietuva neratifikuos Tarptautinės darbo konvencijos.
“Įdarbinimo agentūra – tik priedanga. Iš tiesų tai kitos firmos padalinys. Blogiausia, kad tokių agentūrų darbo niekas nekontroliuoja. Darbo birža iš jų nereikalauja jokios atskaitomybės. Tiesa, įdarbinant jūrininkus – kita situacija, ten agentūros privalo atsiskaityti”, – sakė vienas iš profesinės sąjungos atstovų.
Per tokią neaiškią įdarbinimo agentūrą pareigas gavęs žmogus susiduria su didžiule problema – darbo metu atsitikus nelaimei, nebelieka kaltųjų.
Susitikime dalyvavo vienas iš tokių nukentėjusiųjų – klaipėdietis Vygantas, kuris taip pat per neva įdarbinimo funkcijas atliekančią agentūrą buvo “parduotas” stambiai įmonei.
Vyriškis pasakojo, kad 2001-aisiais, pasak jo, būdamas fiziškai visiškai sveikas darbe gavo traumą.
“Aš kėliau 150 kilogramų sveriantį vežimėlį ir gavau stuburo traumą. Meistras mane nuvežė į medicinos punktą, vėliau – namo, o dar vėliau aš buvau atleistas iš darbo. Tada dar nemaniau, kad trauma rimta, o dabar jau nuolat kenčiu skausmus. Kreipiausi ir į prokuratūrą, ir į Valstybinę darbo inspekciją, tačiau jokios kompensacijos iki šio negavau”, – sakė klaipėdietis.
Seimo nariai stebėjosi, kad darbovietėje minėtos traumos aplinkybės nebuvo ištirtos, o šiuo metu nukentėjusį vyriškį įdarbinusi įmonė – uždaryta, tad kaltųjų nebeliko.
Keis įstatymus
Teisinės atsakomybės nustatyti kone neįmanoma todėl, kad už darbuotojo sveikatą atsako darbdavys. Tačiau jei darbo sutartis pasirašyta su viena įmone, o darbuotojas pluša kitoje, – jo teisės neapgintos.
“Tokių atvejų – daug daugiau. Ekonominiame valstybės sektoriuje apie 30 procentų darbo – nelegalus, nes žmogus priimamas su minimalios algos uždarbiu, o dirba firmoje, kurios darbuotojai gauna daug didesnes algas. Taip ir susidaro skirtumas. Darbuotojas paliekamas likimo valiai. Praėjęs kryžiaus žygius jis patirtos žalos neatgauna ir tampa mokesčių mokėtojų našta”, – į Seimo narių sąžinę apeliavo profesinių sąjungų atstovai.
Jie parlamentarams pateikė nemažai darbo sąlygas reglamentuojančių įstatymų pataisų, tačiau paaiškėjo, kad patys klaipėdiečiai nesugeba konstruktyviai dirbi su kolegomis profesinių sąjungų atstovais Vilniuje.
“Panašios įstatymų pataisos jau rengiamos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete. Yra rengiama ir speciali darbo grupė, kuri taisys Darbo kodeksą. Tad būtų labai gerai, kad į ją deleguotumėte ir mažiausiai du savo atstovus”, – profesinių sąjungų lyderiams sakė Seimo narys Vaclavas Stankevičius.
Jis patikino, kad vien užregistruoti ne profesionalų parengtas įstatymų pataisas būtų maža, nes dokumentai gali metų metus “strigti” Seimo kanceliarijoje.
Profesinių sąjungų atstovai savo delegatus planavo išrinkti jau šią savaitę.
Kiti dalyvavę parlamentarai – Vytautas Grubliauskas ir Vytautas Čepas – taip pat teigė tarpininkausiantys sprendžiant darbuotojų problemas parlamentiniu lygiu.
“Aš pats neseniai susidūriau, kad biurokratai naudojasi įstatymų dviprasmybėmis ir tuo, kad mūsų teisės aktai nesuderinti su europiniais”, – sakė V. Grubliauskas.
Denisas NIKITENKA
