Lietuvos žmonės nėra laimingi darbe

Spalio 7-oji pasaulyje minima kaip diena už orų darbą. Nors vienas iš esminių oraus darbo elementų – teisingas darbo užmokestis, tačiau šiemet šią dieną Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) nori kalbėti apie kitą labai svarbų aspektą – emocinį klimatą darbe.

„Gyvename bendruomenėje, kurioje norime jaustis gerai, o svarbi harmoningo gyvenimo prielaida – darbe laimingas žmogus. Tuo tarpu tyrimai rodo, kad tik 15 proc. žmonių Lietuvoje yra įsitraukę į darbą, vadinasi, didžioji dauguma žmonių yra nelaimingi darbe“, – komentuoja LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.

Psichologo Andriaus Kalugino teigimu, emocinį klimatą „teršia“ tvyranti darbe įtampa. Ją dažniausiai lemia šie faktoriai: vidiniai nesutarimai su vadovais ir tarp kolegų, profesinis emocinis perdegimas, mobingas darbe (nepagrįstą asmens kritika, jo darbo nuvertinimas, apkalbos, šmeižtas, patyčios, ignoravimas, darbinės informacijos slėpimas, įžeidimai, kenksmingas darbo sąlyga), priekabiavimas, nepagarba, išnaudojimas, per didelis darbo krūvis, prastos darbo sąlygos ir kt.

Su darbu susijęs stresas žaloja ne tik žmonių, bet ir organizacijų ir net nacionalinės ekonomikos sveikatą. Sergamumas depresija Lietuvoje per 2016-2017 metus išaugo beveik 30 proc. Šalyje kasmet nusižudo apie 900 žmonių!

36 proc. Lietuvos gyventojų laiko stresą pagrindiniu sveikatos būklės rizikos veiksniu, kylančiu darbe. Lietuvoje 94 proc. darbuotojų jaučia įtampą savo vadovų atžvilgiu, o 35,5 proc. ši įtampa ypač didelė. 45 proc. darbuotojų nesijaučia saugūs dėl darbo vietos išsaugojimo ateityje.

Didelėje dalyje viešojo ir privataus sektoriaus organizacijų vyrauja neigiamas mikroklimatas. Lietuvoje 56 proc. įmonių yra tradicinės, vertikalios-funkcinės struktūros. Jų vadovai priima sprendimus konsultuodamiesi su funkciniais vadovais, o nurodymai ir atskaitomybė veikia vertikaliu, linijiniu principu. 27 proc. darbuotojų dirba veiklos srityse, kuriose mikroklimatas vertinamas prastai. Tai – transporto (Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 11,4 proc. visų dirbančiųjų), statybų (10 proc.), viešbučių ir restoranų (4,4 proc.), švietimo (0,4 proc.), poilsio organizavimo, kultūrinės ir sportinės veiklos (0,4 proc.) sektoriai.

Anot emocinio klimato specialisto Andriaus Kalugino, darbovietėje vyraujantis mikroklimatas stipriai veikia dirbančiųjų emocinę savijautą, psichikos sveikatos būklę, lemdamas jų nuotaikas, emocinį pasitenkinimą ar nepasitenkinimą esama situacija, tarpusavio santykius, pasitikėjimą bendradarbiais, užtikrintumo karjera ir gyvenimo gerove jausmą.

LPSK pirmininkės Ingos Ruginienės teigimu, labai svarbu keisti vidinę organizacinę įmonių ir įstaigų struktūrą ir kultūrą: įvesti daugiau demokratijos, sudaryti darbuotojams galimybę dalyvauti priimant jiems įtakos turinčius sprendimus, būtina užkirsti kelią psichologiniam ir fiziniam smurtui darbe. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į darbo krūvį, teisingą darbo užmokestį, darbo sąlygas ir garantijas.

Visa tai padaryti yra daug paprasčiau, jei darbuotojai yra susibūrę į profesines sąjungas.

 

Pažeidžiamos Jūsų teisės darbe? Praneškite apie tai mums!