Pagal naująjį Darbo kodeksą (DK), lieka neaišku, ar darbdavys privalo darbuotojui mokėti netesybas, kai nutraukus darbo santykius darbdavys vėluoja atsiskaityti su darbuotoju trumpiau nei vieną mėnesį. Mat DK 147 str. 2 dalyje sakoma, kad apskaičiuotą vidutinį darbuotojo darbo užmokestį per mėnesį reikėtų dauginti iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau šioje nuostatoje nieko nekalbama apie dienas. Tad kaip, uždelsus su darbuotojų atsiskaityti, pavyzdžiui, 8 dienas, apskaičiuojama netesybų suma?
Norėdami išsiaiškinti, kaip minėtą DK nuostatą taikyti praktikoje, kreipėmės į Valstybinę darbo inspekciją (VDI). Komentuoja Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vyriausioji specialistė Sandra Vancevičienė.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Pasak VDI specialistės, jei darbdavys ne dėl darbuotojo kaltės uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, tokiu atveju, turėtų skaičiuoti ir išmokėti netesybas už uždelsimo laiką. Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamas darbuotojo vienos darbo valandos arba vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis.
„Jei uždelsiama atsiskaityti, pavyzdžiui, mažiau nei mėnesį, atitinkamai už uždelstą laiką (už kiekvieną uždelstą darbo dieną (pagal 5 darbo dienų savaitę), skaičiuojant nuo kitos darbo sutarties nutraukimo dienos iki išmokėjimo dienos (imtinai)) turėtų būti paskaičiuotas darbuotojo darbo dienos vidutinis darbo užmokestis ir dauginamas iš uždelstų darbo dienų skaičiaus“ , – komentuoja S. Vancevičienė ir primena, jog VDI specialistų nuomonė darbo ginčus nagrinėjančioms institucijoms nėra privaloma, o, priimdamos sprendimus, darbo ginčų komisijos linkę vadovautis teismų praktika.
Parengė Jūratė Jasiūnienė/ Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija
