Konstitucinio teismo žodis – galutinis nuosprendis „sodrai“

Kažkodėl niekas nenori pažiūrėti į perspektyvą, prognozuoti savo sprendimų pasekmių šimtams tūkstančių Lietuvos nedirbančių senatvės pensininkų. Drįsčiau teigti, jog į realijas visiškai nesigilino ir Konstitucinis Teismas, priėmęs sprendimą dėl negautų pensinių išmokų kompensavimo. Būtent šitaip tas sprendimas atrodo peržvelgus jį per ekonominę prizmę.


Pensininku tampa žmogus, kai jį ištinka nei vieno nepralenkianti socialinė rizika-senatvė. Senas, praradęs darbingumą žmogus jau negali savo darbu užtikrinti savo egzistavimą. Pensija tokiam žmogui- paskutinis gelbėjimosi ratas, vienintelis pragyvenimo šaltinis. Taigi, kol dar žmogus dirba, kai kuriose Europos šalyse pensija nemokama, arba jei asmuo gauna pensiją, jam dirbti neleidžiama. Dar kitose yra skatinamas neišėjimas į pensiją sukakus pensinį amžių suteikiant jam galimybę už papildomai dirbtus metus užsidirbti didesnę pensiją. Mano galva- žmogui reikėtų leisti dirbti kol jis sugeba. Tokia ir šiandieninė ES užimtumo politika – kuo ilgiau žmogų išlaikyti darbo rinkoje. Bet priimant sprendimus dėl galimų gauti pajamų dirbantį, darbo užmokestį gaunantį pensininką sulyginti su senatvės pensininku, jau dirbti negalinčiu, realiai negalima. Konstitucinio Teismo teisėjams atrodo kitaip.


„Dirbantiems pensininkams pensijos nurėžtos per daug, bet apskritai pensijos galėjo būti mažinamos. Tokiu Konstitucinio teismo (KT) sprendimu džiaugėsi ir opozicija, ir valdantieji. KT sprendimu ypač turėtų džiaugtis dvejus metus diržus veržęsi dirbantys pensininkai – valdžia žada jiems išmokėti kompensacijas“- skelbia portalas lrytas.lt.


Be jokios abejonės džiaugiasi – jie būdami darbingi gaus nemažas kompensacijas iš pensijų fondo, pinigų kurie buvo padalinti ir išmokėti mažiausias pajamas gaunantiems ir dirbti negalintiems pensininkams.


Juk gerai, kad esi dar sveikas ir darbingas, užsidirbi ir dar gauni išmokas kurios buvo skirtos dirbti jau negalintiems pensininkams. Tik nesuprantu, kuo taip džiaugiasi turintys plačiau mąstyti politikai tiek iš valdančios daugumos, tiek esantys opozicijoje. „Sodros“ krizės pagilėjimu? Gal bent vieni jų turi kokių nors realių planų, kaip gelbės valstybinį socialinį draudimą nuo visiško bankroto?


Baugu įtarti, kad galimus rimtus (bet nepopuliarius) sprendimus nustelbia priešrinkiminės nuotaikos. Tautai reikia „duoti“, tada ji rinks. Tokios lenktynės jau prasidėjo Vilniaus savivaldybėje. Bet ar galima duoti daugiau, negu turi, t. y. duoti neturint? Teko per „Žinių radiją“ girdėti pilietį besidžiaugiantį, kad jo brolis atgaus virš 20 tūkst. litų


Vyriausybės „pavogtų“ litų. Jei jis į mėnesį netekdavo apie 1 tūkst. litų, reiškia jo pensija buvo mažinama 70 proc.


Bet tokiu atveju jo „vargšas brolis“ uždirbo ne mažiau kaip 4200 litų ir dar gaudavo apie 500 litų pensijos, taigi iš viso gavo pajamas apie 5000 Lt. Dabar „vargšą brolį“ KT apgynė ir jis gaus dar 20 tūkst. litų kompensaciją.


O kieno sąskaita bus mokama? Žinoma visų likusių visų nedirbančių pensininkų, tar jų gal ir jo kaimynų ir giminaičių, gaunančių iš viso tik 600-700 litų pensiją. Tokiame KT sprendime kažkokio socialinio teisingumo įžiūrėti sunku. Daugiausia iš to naudos turės didžiausias bendras pajamas gaunantys dirbantys pensininkai- štai toks čia „teisingumas“. Daug kas kalbėjo, kad įvedus mokamų dirbantiems pensininkams pensijų apribojimus jie visi mes dirbti. Praktika rodo ką kitą. Per 2010–2011 metus papildomai sumažinus dirbančių pensininkų pensijas jų gretos net pagausėjo. „Sodros” duomenimis, 2009-ųjų pabaigoje dirbo 57,5 tūkst., 2011-ųjų pabaigoje – 57,7 tūkst. pensininkų.


Mano galva, šis sprendimas yra socialiai neteisingas (finansiškai skriaudžiamas nedirbantis pensininkas) ir pavojingas Sodrai, balansuojančiai ant finansinio įsiskolinimo bedugnės krašto. Negi tiktai toks sprendimas galimas remiantis Konstitucija, kurioje šiuo specifiniu klausimu tiesiogiai nėra nieko pasakyta. Teisėjai, matyt, rėmėsi netiesioginiais išvedžiojimais, tautai suprantama kalba nieko nepaaiškino. Visai neaiškinti žmonėms priimamų sprendimų argumentacijos manau esant bloga praktika, sukeliančia daug neaiškumų, įtarinėjimų ir nepasitikėjimo priimamo sprendimo logika.


Bet be socialinio teisingumo dar jokiu būdu negalima pamiršti ir ekonominio aspekto, valstybės viešųjų finansų galimybių. Konstitucinis Teismas teisiniais instrumentais sprendžia ekonominius klausimus, visiškai neatsižvelgdamas į Lietuvos ekonominę padėtį, į Sodros biudžeto galimybes. O juk šis sprendimas yra daug daugiau kainuojantis, negu visiems žinomas istorinis KT sprendimas, jog teisėjams mažinti atlyginimų negalima (visiems kitiems pareigūnams-taip).


Juk dabar „Sodros“ biudžeto padėtis yra katastrofiška. Pradėjusi pensijų sistemos reformą, koalicinė Vyriausybė dėjo pastangas situacijai stabilizuoti, parengė planus ir paskaičiavimus, kaip išeiti iš „Sodros“ biudžeto deficito. Tie planai buvo sužlugdyti viena Prezidentės lakia fraze „Labai aiškiai norėčiau dabar pasakyti, kad nepalaikysiu biudžetinių problemų sprendimo, jeigu tai bus daroma esamų arba būsimų pensininkų sąskaita“. Tačiau nedetalizavo – kokių ištekliu dėka tai galima padaryti ir iš viso ar valstybė tokiais ištekliais disponuoja?


Po prezidentės nuorodų priimtas sprendimas (pirminiai Vyriausybės planai buvo kitokie) ženkliai stumtelėjo „Sodros biudžetą“ į skolų duobę ir vietoje Vyriausybės prognozuoto deficito mažėjimo, jis padidėjo, išlaikydamas grėsmingą tendenciją didėti toliau. Pastarasis KT sprendimas prie esamos skolos gali pridėti dar apie 1mlrd. litų.


Paskaičiuokime. Jei privačių fondų spaudžiamas KT dar nuspręs gražinti 5,5 proc. pervedimus iš „Sodros“ į privačius fondus, įmokų į fondus metinė suma išaugtų iki 1066 mln. lt arba taptų 3,66 karto didesnė (šių metų 1,5 proc. priskaičiuota įmokų suma į Pensijų fondus prognozuojama 290,8 mln. Lt). „Sodros“ skola dar padidėtų 776 mln. lt per metus. Bet ir tai dar ne viskas.


Privatūs fondai reikalauja, kad jiems būtų gražintos ir nepervestos, laikinai sumažintos įmokos. Teko skaityti, jog tokių jie valstybės („Sodros“ fondo) įsiskolinimą fondams vertina 1,5 milijardo. Fondai reikalauja papildomai nei daug, nei mažai – tik 2,3 mlrd. litų. Taigi sudėjus viską į vieną vietą atstatymams ir kompensacijoms reikia papildomai apie 3,3 mlrd. litų.


Iš niekur kitur tų pinigų valstybė gauti negalės, reikės skolinti. „Sodros“ skola turės augti dar 3,3 mlrd. litų. Nes valstybė pasiskolinusi pati, perskolins „Sodrai“. Skola bus įskaičiuojama į Sodros biudžetą, palūkanos mokamas pensininkų sąskaita. Bendras Sodros biudžeto deficitas viršys Sodros metines pajamas, smarkiai išaugs ir palūkanos. Pateikiant vaizdžiai, situacija yra tokia (2012+ stulpelyje pateikti duomenys su galimai papildomai atsirandančiomis išlaidomis).


Žiūrint į įsiskolinimo dydžius, reikia turėti galvoje, kad šiais metais pagal biudžeto planą Sodra planuoja surinkti 11,3 mlrd. litų pajamų. Taigi, su papildomais Konstitucinio Teismo įpareigojimais – esamais ir galimais – deficitas (14,5 mlrd. litų) sudarys 128 proc. planuojamų 2012 metais gauti Sodros pajamų (11,3 mlrd.).


„Lietuvos Rytas“ rašo: „Anot ministerijos atstovų, vienas esminių principų: kompensavimas negali kelti grėsmės valstybės finansams“. Teiginys visai teisingas, tik lieka neaišku, kas turi užtikrinti jo įgyvendinimą. KT į finansinę problemos pusę, atrodo, nekreipė jokio dėmesio. Seime irgi tai sukėlė tik pasitenkinimą- tiek valdančiosios daugumos, tiek opozicijos tarpe. Premjeras raportuoja- taip, viską vykdysime, baigiame paruošti teisės aktus. Taigi, Sodrą į prarają stumiama kolektyvinėmis pastangomis.


Vyriausybėje, Finansų ministerijoje yra daug ekspertų, išmanančių viešuosius finansus. Pati prezidentė yra finansų ekspertė – buvusi Ministrė ir ES Komisarė. Gal visi šie garbūs ekspertai kažkaip savaip supranta Lietuvos finansines galimybes, turi planus ir gali paaiškinti, kaip su Sodros finansais lipsime iš duobės, į kurią ritamės vis sparčiau.


Po tokio paaiškinimo daug pensininkų, kurie dar pamąsto ir apie ateitį, miegotų ramiau. Nes dabar susidaro vaizdas, kad mes pastaraisiais metais tiktai labai sparčiais tempais judame padėties Graikijoje link, kur ženklus visų pensijų mažinimas tapo neišvengiama būtinybė, ir, matyt, neišvengiamai taps realybe.


O gal kas nors iš valdančiųjų ar opozicijos paaiškins tautai, ko jie taip džiaugiasi KT sprendimu? Skaičiuojantiems ir analizuojantiems situaciją pensininkams dėl per pastaruosius ketverius metus susidariusios socialinio draudimo fonde aštrios krizinės situacijos tikrai yra labai neramu.


 


 


Vytautas Žiūkas


Socialinių mokslų daktaras


LIETUVOS RYTAS