Vyriausybės programoje numatyta kartu su MMA didinti ir neapmokestinamąjį pajamų minimumą. Ar tai bus daroma kartu su paskelbta mokesčių reforma – neaišku.


 


„Gyventojų pajamų mokesčio mažinimas yra tik viena gyventojų pajamų ir mokesčių sistemos reguliavimo dalis. Norint šį  reguliavimą padaryti adekvačiu šalies ekonominėms galimybėms, reikia realizuoti pajamų ir mokesčių reguliavimo reformą kompleksiškai“, – teigė LPSK pirmininko pavaduotojas. Pasak jo, būtina sukurti darbo užmokesčio reguliavimo mechanizmą, nustatyti gyventojų pajamų ir kitų mokesčių (socialinio draudimo, pridėtinės vertės, akcizų, nekilnojamojo turto, žemės, privalomojo draudimo ir kt.) reguliavimo priklausomybę nuo ekonominių, socialinių ir demografinių kriterijų.


 


LPSK nuomone, reikia kompleksiškai analizuoti ir ieškoti sprendimų, kuriuos galėtų paruošti aukščiausio politinio, mokslinio ir visuomeninio lygio nacionalinė darbo grupė, šiais klausimais:
-  nustatyti, ką šioje srityje reguliuoja įstatymai ir Vyriausybės sprendimai ir ką reguliuoja darbdavių ir darbuotojų susitarimai;
- darbo užmokesčio reguliavimo srityje nustatyti MMA indeksavimo principą, adekvatų    ekonominiams kriterijams (infliacija, BVP augimas, užimtumo augimas ir kt.);
-  įstatymu nustatyti įmonių pelno mokesčio lengvatas, priklausančias nuo jo dalies panaudojimo darbo užmokesčio didinimui;
- mažinti socialinio draudimo įmokų dydį adekvačiai darbo užmokesčio augimui;
- pereiti prie progresyvinių pajamų mokesčių sistemos, nes siūlomas gyventojų pajamų mokesčio mažinimas yra naudingesnis dideles, o ne mažas pajamas gaunantiems gyventojams.


 


A.Kvedaravičiaus nuomone, profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos turėtų Trišalėje taryboje surengti šių problemų svarstymą, dalyvaujant Vyriausybės vadovui ir valdančiosios koalicijos lyderiams.


LPSK informacija