M. Majauskas pažymi, jog Lietuvoje mokestinė našta yra palyginamai maža – apie 30 proc. nuo BVP. Patarėjo teigimu, tai yra gerokai mažiau nei euro zonos vidurkis – apie 40 proc. ir skandinavų šalių, kur apmokestinimas kai kuriose šalyse siekia apie 50 procentų.

„Išlaidoms viešojo sektoriaus biudžete ženkliai viršijant pajamas turime ieškoti papildomų sprendimų, tačiau tokių, kurie nepabrangintų darbo jėgos ir nepakenktų Lietuvos eksporto konkurencingumui. Svarbu neapsunkinti ekonomikos atsigavimo apsaugant eksportą kaip pagrindinį ekonomikos variklį”, – teigia M. Majauskas.

Anot M. Majausko, tarptautiniai ekspertai pažymi, kad Lietuvoje darbo ir vartojimo apmokestinimas yra gana aukštas, tačiau turto apmokestinimas išlieka gana žemas. „Remiantis Linkolno Instituto studija* iš nekilnojamo turto mokesčio OECD šalys surenka daugiau kaip 2 proc. nuo BVP, Lietuvos atveju tai galėtų reikšti apie 2 mlrd. litų papildomų pajamų. Mažiau išsivysčiusios šalys paprastai surenka kiek mažiau pajamų, tačiau vidutiniškai iš nekilnojamojo turto mokesčio yra surenkama apie 1 proc. nuo BVP. Įvedus šį mokestį galėtume tikėtis surinkti i biudžetą daugiau kaip 500 mln. litų, tai galėtų būti ženklios pajamos, apsaugančios mokytojų atlyginimus, pensijas ar socialines išmokas nuo papildomų mažinimų”, – sako Premjero patarėjas.

M. Majauskas argumentuoja, jog toks mokestis būtų itin svarbus užtikrinant ir savivaldos finansinį savarankiškumą, geresnį projektų planavimą ir kokybiškesnę infrastruktūrą tiems patiems būsto savininkams. „Nekilnojamojo turto mokestis svarbus ir planuojant biudžeto išlaidas, siekiant išvengti per sunkmečius nenumatytų socialiai jautrių karpymų, nes turi stabilią ir nuo ekonominių ciklų mažiau priklausomą mokesčio bazę. Lietuvoje apmokestinimas koncentruotas ties pajamomis (pelnu) ir vartojimu, kurie jautriausi ekonomikos svyravimams, todėl krizės atveju mokesčio bazė traukiasi ir mokestinės pajamos mažėja labai sparčiai. Tuo tarpu stabiliausia mokesčio bazė – kapitalas (turtas) apmokestinami minimaliai ir sudaro tik vos 4 proc. visos mokesčių bazės (lyginant su vidutiniškai 14 proc. euro zonoje)”, – pabrėžia Premjero patarėjas.

M. Majausko nuomone, NT mokestis taip pat naudingas socialinei atskirčiai mažinti – apmokestinimo mechanizmas, nustatantis prievolę daugiau mokėti didesnės vertės nekilnojamąjį turtą turintiems gyventojams de facto suteikia papildomo progresyvumo (vertikalaus teisingumo) apmokestinimo sistemai, užtikrindamas, kad turtingesnieji, t.y. galintys mokėti, daugiau prisideda prie viešųjų išlaidų finansavimo. Nekilnojamojo turto apmokestinimo atveju, tokiomis viešosiomis išlaidomis paprastai nurodoma atitinkamos teritorijos viešoji infrastruktūra, turinti tiesioginės įtakos ir nekilnojamojo turto vertei.

„Tokiu mokesčiu atsirastų ir papildomi „alternatyvūs” kaštai nekilnojamojo turto savininkams, skatinantys efektyviau naudoti turimą nekilnojamąjį turtą, kartu veikiantys kaip naujų kainų „burbulų” prevencijos priemonė. NT burbulų subliūškimo kaštai ekonomikai ir visuomenei yra ženkliai didesni nei mokestinė našta siekiant jų išvengti. Žinoma, bet koks naujas mokestis turėtų apsaugoti labiausiai pažeidžiamus ir paprastai pagrindiniam gyvenamajam būstui taikomi įvairūs lengvatų (sumažinimo) mechanizmai – mažesni mokesčio tarifai, neapmokestinamojo turto vertė, plotas, lengvatos socialiai jautrioms grupėms ir panašiai”, – teigia M. Majauskas.

Finansų ministerijos duomenimis, NT mokesčio ES neturi tik Estija ir Malta. Visose kitose ES narėse NT, įskaitant ir gyvenamuosius būstus, yra mokesčio objektai. M. Majauskas atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje yra pakankamai išplėtota institucinė NT administravimo, registro sistema, kas leistų gana lengvai mokesčių inspekcijai administruoti išplėstą nekilnojamo turto mokestį.

*Source: Bahl, R. and Martinez-Vazquez, J. (2008). „The Property Tax in Developing Countries: Current Practice and Prospects” in Making the Property Tax Work: Experiences in Developing and Transitional Countries, ed. by Roy Bahl, Jorge Martinez-Vazquez and Joan Youngman. (Cambridge: Lincoln Institute of Land Policy)

Ministro Pirmininko tarnybos spaudos tarnyba