2008 m. vasario 25 d. Ilgalaikės pedagogų atlyginimų didinimo programos projektas buvo patvirtintas bendru susitarimu prie Vyriausybės sudarytoje darbo grupėje. Programos projektui be mūsų profesinės sąjungos (kuri buvo šios programos iniciatorė) pritarė ir kiti socialiniai partneriai: Lietuvos mokyklų vadovų asociacija, atstovaujama pirmininko Vytauto Giedraičio, ir Lietuvos savivaldybių asociacija, atstovaujama patarėjo švietimo ir kultūros klausimais Jono Mickaus bei kiti darbo grupės nariai. Kitos profesinės sąjungos derybose nedalyvavo.

2008 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo priimtas nutarimas (Nr. 193) „Dėl ilgalaikės pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programos patvirtinimo“

2009 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime (Nr. 898) buvo patvirtinti pakeitimai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 193 „Dėl ilgalaikės pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programos patvirtinimo“, kuriuose dėl sunkmečio nutarta  nuo 2011 m. sausio 1 d. pedagoginių darbuotojų darbo užmokestį didinti atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes ir vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio kitimą (16.4.)

Švietimo ir mokslo ministerijai tuo pačiu nutarimu buvo pavesta „iki 2010 m. birželio 1 d., pasitarus su socialiniais partneriais ir atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, nustatytąja tvarka pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl Ilgalaikės pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programos įgyvendinimo nuo 2011 m. sausio 1 d. galimybių.“

Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija Vyriausybės nutarimų nevykdo – su socialiniais partneriais nesikonsultuojama, mokytojų darbo užmokesčio perspektyva neaiški.

Todėl Lietuvos švietimo profesinė sąjunga (LŠPS), kaip šios programos iniciatorė, reikalauja pradėti tiesiogines derybas su Vyriausybe dėl Ilgalaikės pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programos įgyvendinimo nuo 2011 m. sausio 1 d. galimybių.

Primename, kad Lietuvos švietimo profesinė sąjunga yra pareiškusi nepasitikėjimą Švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi. Pagrindiniai nepasitikėjimo aspektai yra ne tik blogėjanti švietimo būklė Lietuvoje, bet socialinio dialogo nebuvimas. Ši situacija dar kartą patvirtina ministro nesugebėjimą tinkamai vadovauti švietimo ir mokslo ministerijai.

LŠPS informacija

www.svietimoprofsajunga.lt