Vakar Darbo ir socialinių tyrimų instituto pakviestiems mokslo darbuotojams, studentams socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audronė Morkūnienė pristatė I ir II reformos etapo siūlymus, o Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto socialinės politikos ir socialinės gerovės ekonomikos prof. Romas Lazutka – Lietuvos socialinį draudimą apskritai.
Romas Lazutka teigė, kad socialinis draudimas Lietuvoje geresnis nei jo įvaizdis, ir siūlė kuo mažiau keisti dabartinę padėtį. Be to, pasak jo, socialinio draudimo ir valstybės biudžetų konsolidavimas keltų grėsmę socialinio draudimo išmokų gavėjams, kadangi jų sąskaita galima būtų didinti kitas išmokas. A.Morkūnienė pastebėjo, kad visiško sujungimo ir nesiūloma, „Sodros“ niekas nenaikina, tačiau biudžetų tema vis paminima diskusijose, vadinasi, yra aktuali. Pasak jos, nedarant nieko, – nekeičiant pensijų formulės, neplečiant finansavimo šaltinių, ilgalaikio tvarumo negalima užtikrinti, o būtent toks yra socialinio draudimo reformos tikslas.
R. Lazutkos nuomone, vieną iš I etapo reformos koncepcijos siūlymų – perduoti privačioms bendrovėms nelaimingų atsitikimų darbe draudimą, galima būtų dar labiau supaprastinti. Pasak jo, galbūt vertėtų šias išmokas integruoti į bendrą sistemą, nes šiuo metu žmogus gali gauti dvi panašias išmokas – ir dėl nelaimingo atsitikimo darbe, ir netekto darbingumo pensiją. Jis taip pat minėjo, kad daug „Sodros“ problemų galima spręsti tiesiog sumažinus nedarbą ir sutvarkius sveikatos apsaugos sistemą, kad nebūtų piktnaudžiavimų skiriant išmokas.
Prelegento manymu, demografinę senėjimo problemą reiktų spręsti didinant mokesčius apskritai, įvedant progresinius mokesčius, ne atlyginimo, o pajamų apmokestinimą ir pan. Audronės Morkūnienės teigimu, kadangi suprantama, jog demografiniai pokyčiai priklauso ne nuo laikinos krizės, o yra sąlygoti įvairių veiksnių, ir siūloma įtvirtinti skirtingus ateities senatvės pensijų šaltinius: socialinio draudimo fondą, valstybės biudžetą ir privačius pensijų kaupimo fondus. Taip išmokos bazė bus stabilesnė, ir vienai kuriai sistemai patiriant sunkumus, galima būtų atsiremti į kitas.
Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius prof. Boguslavas Gruževskis susirinkusiems trumpai pristatė idėją papildomą senatvės pensijos dalį padaryti tiesiogiai priklausoma nuo gavėjų vaikų įmokėtų įmokų. Taip, pasak jo, būtų stiprinama atsakomybė už savo artimuosius, taip pat paskatintų susilaukti vaikų.
Šiandien 13 val. Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Darbo teisės ir socialinės saugos katedros I-414 auditorijoje (Ateities g. 20, Vilnius) vyks dar viena diskusija apie Socialinio draudimo ir pensijų sistemos reformą, o šį penktadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje susitikimų ciklas bus užbaigtas vieša diskusija, kur bus kviečiami dalyvauti visuomenės veikėjai, besidomintys reforma asmenys, socialinės srities ekspertai.
www.socmin.lt