Spalio 21–22 d. Briuselyje vykusioje 609-ojoje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) plenarinėje sesijoje aptarti klausimai, tiesiogiai susiję su darbuotojų gyvenimu: kokybiškos darbo vietos, kolektyvinės derybos, dirbtinio intelekto poveikis darbo santykiams, lygybė ir skurdo mažinimas.

Bendra šių diskusijų žinia – Europos konkurencingumas – svarbu, bet neturi būti kuriamas stiprinant darbuotojų teises, socialinę apsaugą ir užtikrinant orų darbą.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai (LPSK) EESRK atstovauja Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmninkės pavaduotoja Jurga Subačiūtė-Žemaitienė.

Kolektyvinės derybos – svarbi Europos užimtumo politikos dalis

Viena svarbiausių sesijos nuomonių – dėl ES užimtumo gairių (SOC/877). EESRK palankiai įvertino didesnį dėmesį kokybiškoms darbo vietoms, galimybėms mokytis, kolektyvinėms deryboms ir socialinei apsaugai. Komitetas taip pat pabrėžė, kad dirbtinio intelekto ir naujų darbo formų naudojimas turi būti  vykdomas gerbiant darbuotojų teises.

Užimtumo gairės svarbios ne tik Europos lygmeniu. Jos padeda formuoti Europos semestro procesą ir rekomendacijas valstybėms narėms, todėl jose įtvirtinti prioritetai gali turėti įtakos ir nacionalinei užimtumo politikai.

Profesinėms sąjungoms tai – papildomas argumentas siekti, kad kolektyvinės derybos būtų reali darbo santykių dalis, o socialiniai partneriai būtų įtraukiami į sprendimų dėl užimtumo, darbo sąlygų ir socialinės apsaugos rengimą.

Europos semestras: socialiniai partneriai turi būti išgirsti

Svarstant 2026 m. Europos semestro pavasario paketą (ECO/703), daug dėmesio skirta ekonominių reformų, investicijų ir socialinės sanglaudos sąsajoms. EESRK pabrėžė, kad Europai svarbu ne tik nustatyti prioritetus, bet ir veiksmingai įgyvendinti jau sutartus tikslus, išlaikant ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos tikslų pusiausvyrą.

Komitetas ragina Europos semestrą paversti veiksmingesne tvaraus konkurencingumo įgyvendinimo priemone, kad reformos ir investicijos duotų apčiuopiamos naudos darbuotojams, įmonėms ir visuomenei.

Tai svarbu ir Lietuvos darbuotojams. Konsultacijos su profesinėmis sąjungomis neturėtų būti vien formalus procedūros etapas – darbuotojų atstovai turi turėti galimybę prasmingai prisidėti prie sprendimų rengimo dar prieš juos priimant.

Skaitmeninė pertvarka: darbuotojų teisės ir duomenų apsauga

Nuomonėje „Skaitmeninių priklausomybių įveikimas siekiant apsaugoti darbuotojų teises ir duomenis – ES suverenitetas debesijos, dirbtinio intelekto ir informacinės visuomenės srityse kaip demokratinė būtinybė“ (TEN/878) EESRK atkreipė dėmesį į Europos priklausomybę nuo debesijos, dirbtinio intelekto ir skaitmeninių platformų paslaugų teikėjų iš ne Europos Sąjungos (ES).

Komitetas ragina kurti bendrą ES skaitmeninio suvereniteto strategiją, stiprinti duomenų apsaugą ir užtikrinti, kad technologijų plėtra nepažeistų darbuotojų teisių.

Darbuotojams tai aktualu dėl vis plačiau naudojamų skaitmeninių įrankių: algoritmų, vertinančių darbo rezultatus, automatizuoto užduočių paskirstymo ir darbuotojų veiklos stebėsenos. Technologijų diegimas neturėtų vykti darbuotojams nežinant, kokie jų duomenys renkami ir kaip jie naudojami.

Todėl profesinėms sąjungoms svarbu siekti, kad skaitmeninės sistemos būtų diegiamos skaidriai, būtų vertinamas jų poveikis darbo sąlygoms, o darbuotojų atstovai dalyvautų priimant su šiais pokyčiais susijusius sprendimus.

Konkurencingumas neturi tapti pretekstu silpninti darbuotojų apsaugą

Svarstant našumo didinimą ptartos reguliavimo fragmentiškumo ir biurokratijos keliamos kliūtys. Aiškesnės ir nuoseklesnės taisyklės gali padėti įmonėms veikti efektyviau, tačiau būtina stebėti, kad reguliavimo supaprastinimas nesusilpnintų darbuotojų apsaugos.

Pramonės politikos klausimais darbuotojų balsas taip pat girdimas.

Profesinių sąjungų požiūriu, našumo augimas ir inovacijos turi būti siejami su geresnėmis darbo sąlygomis, darbuotojų kompetencijų ugdymu ir galimybe dalytis kuriama ekonomine nauda.

Lygybė ir žmonių su negalia įtrauktis – neišnaudotos galimybės

Nuomonėje „Lygybės ir konkurencingumo darbotvarkė“ (SOC/874) EESRK pabrėžia, kad lygybė ir ekonominis konkurencingumas vienas kitam neprieštarauja. Pašalinus kliūtis mokytis, įsidarbinti ir siekti karjeros, galima geriau panaudoti visuomenės turimas kompetencijas ir stiprinti Europos ekonomikos atsparumą.

Aptariant neįgaliųjų teisių strategijos iki 2030 m. stiprinimą, raginta imtis daugiau priemonių, padedančių žmonėms su negalia lygiomis teisėmis dalyvauti visuomenės gyvenime ir darbo rinkoje.

Tai priminimas, kad darbo rinkos problemų negalima spręsti vien ieškant naujų darbuotojų. Būtina sudaryti sąlygas dirbti tiems, kurie dėl nepritaikytos aplinkos, diskriminacijos ar kitų kliūčių vis dar neturi lygių galimybių įsidarbinti ir išlikti darbo rinkoje.

Kova su skurdu – nuo politinių pažadų prie konkrečių veiksmų

EESRK plenarinėje sesijoje taip pat priimta nuomonė „Kovos su skurdu strategija ir tarpgeneracinis skurdas“. Joje nagrinėjama Europos Komisijos siūloma ES kovos su skurdu strategija ir pabrėžiama, kad būtina spręsti struktūrines skurdo priežastis, stiprinti socialinę apsaugą, užtikrinti galimybę naudotis kokybiškomis būtiniausiomis paslaugomis ir kurti įtraukią darbo rinką.

Komitetas ragina imtis ryžtingesnių ES ir nacionalinių veiksmų, kad skurdas būtų ne tik mažinamas, bet ir užkertamas kelias jam atsirasti, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms.

Be to, spalio 22 d. vykusioje aukšto lygio diskusijoje „Skurdo panaikinimas iki 2050 m.“ EESRK ir Europos Komisija pasirašė susitarimo memorandumą, kuriuo siekiama stiprinti bendradarbiavimą įgyvendinant ES kovos su skurdu strategiją ir Vaiko garantiją. Numatyta rengti kasmetines plenarines diskusijas ir skatinti iniciatyvas, svarbias darbdaviams, darbuotojams bei pilietinės visuomenės organizacijoms. Taip pat pabrėžta, kad į politikos formavimą turi būti įtraukiami ir patys skurdą patiriantys žmonės.

EESRK pirmininkas Séamus Boland ragino politinius įsipareigojimus paversti konkrečiais veiksmais. Diskusijoje pabrėžta, kad kovai su skurdu būtinos priemonės užimtumo, pajamų, švietimo, būsto, sveikatos priežiūros ir būtinųjų paslaugų srityse. Taip pat raginta nustatyti išmatuojamus tikslus ir reguliariai vertinti valstybių narių pažangą.

Europos kovos su skurdu tinklo (EAPN) pirmininkas Carlosas Susías atkreipė dėmesį, kad strategijos įsipareigojimai turi atsispindėti ir 2028–2034 m. ES biudžete. Be pakankamo finansavimo tikslus bus sunku įgyvendinti.

Diskusijoje daug dėmesio skirta ir skurdo perdavimui iš kartos į kartą. Pabrėžta ankstyvų investicijų į vaikus ir šeimas, kokybiško švietimo bei priežiūros, pakankamos pajamų paramos ir įperkamo būsto svarba. Taip pat atkreiptas dėmesys į vyresnio amžiaus žmonių, ypač moterų, žmonių su negalia ir nestabilią profesinę karjerą turėjusių asmenų, skurdo riziką.

Pažymėta, kad vis dar egzistuojanti kova su dirbančiųjų skurdu neatsiejama nuo kolektyvinių derybų, tinkamo atlygio ir socialinės apsaugos stiprinimo.

Sprendimų reikšmė profesinėms sąjungoms

EESRK plenarinėje sesijoje aptartos temos patvirtina, kad Europos socialinė politika ir darbuotojų interesai turi būti neatsiejama ekonominių sprendimų dalis.

Profesinėms sąjungoms tai – galimybė remtis Europos lygmeniu formuojamomis nuostatomis, siekiant stipresnių kolektyvinių derybų, prasmingo socialinio dialogo, darbuotojų apsaugos skaitmeninės pertvarkos metu ir konkrečių priemonių dirbančiųjų skurdui mažinti.

Europos konkurencingumas, technologinė pažanga ir ekonomikos augimas yra svarbūs tik tuomet, kai jų rezultatus jaučia ir darbuotojai. Todėl socialinis dialogas turi būti ne formalumas, o realus būdas ieškoti sprendimų, kurie derintų ekonominius poreikius ir žmonių teisę į orų darbą.

Šaltinis: www.eesc.europa.eu/lt

Foto: Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja Roxana Mînzatu ir EESRK prezidentas Séamus Boland pasirašo memorandumą dėl kovos su skurdu. 2026 m. spalio 22 d.