Spalio 23 d. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) laikinoji pirmininkė Dalia Jakutavičė ir tarptautinių reikalų sekretorius Jonas Januškevičius, kartu su kitų profesinių sąjungų atstovais, susitiko su LR Prezidento patarėjų komanda aptarti Prezidento Seimui pateiktų Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisų.
Profesinės sąjungos į susitikimą pakviestos po to, kai viešai išsakė savo poziciją dėl siūlomų pakeitimų.
Prezidento patarėjai informavo, kad į profesinių sąjungų pastabas esą atsižvelgta ir pirminis pasiūlymas pakoreguotas.
LPSK įsitikinimu, darbo migracijos politika turi atitikti Lietuvos darbo rinkos poreikius, skatinti vietos darbuotojų užimtumą ir užtikrinti, kad visi darbuotojai būtų apsaugoti nuo išnaudojimo.
Susitikime Prezidento patarėjas Deividas Matulionis atkreipė dėmesį, kad dabartinė kvotų sistema neapima užsieniečių, kurie leidimus gyventi ir dirbti Lietuvoje gavo anksčiau. Todėl siūlomais pakeitimais siekiama apskaityti visus darbo tikslais atvykusius užsieniečius ir riboti jų skaičiaus augimą.
Taip pat pažymėta, kad užsieniečių integracijai reikia lėšų, kurių Lietuvai šiuo metu trūksta.
LPSK nuomone, vertinant darbo migracijos reguliavimą būtina atsižvelgti ne tik į atvykstančių darbuotojų skaičių, bet ir į tai, kokias darbo sąlygas jiems siūlo darbdaviai, ar užtikrinamos darbuotojų teisės ir kaip sprendžiami darbo jėgos trūkumo klausimai Lietuvoje.
LPSK atstovai informavo, kad nepritaria teikiamam įstatymo pakeitimų projektui, nes, konfederacijos vertinimu, jame nepakankamai užtikrinamos minimalios trečiųjų šalių piliečių, atvykstančių dirbti į Lietuvą, darbo teisės.
LPSK įsitikinimu, laikinos darbo migracijos modelis turėtų būti taikomas tikslingai – pirmiausia toms įmonėms, kurios susiduria su ypač dideliu darbuotojų trūkumu, užtikrina geras darbo sąlygas ir bendradarbiauja su profesinėmis sąjungomis.
Kartu valstybė ir darbdaviai turėtų daugiau dėmesio skirti Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių darbuotojų galimybėms įsidarbinti, jų kvalifikacijai kelti ir persikvalifikuoti.
LPSK siūlo svarstyti modelį, pagal kurį galimybe įdarbinti darbuotojus pagal kvotas galėtų naudotis įmonės, kuriose veikia nacionaliniam profesinių sąjungų centrui priklausanti profesinė sąjunga ir yra sudaryta kolektyvinė sutartis.
Vienas svarbiausių tikslų – užtikrinti, kad darbdaviams nebūtų naudinga rinktis darbuotojus dėl jų pažeidžiamesnės padėties ar mažesnių galimybių apginti savo teises.
Kai visiems darbuotojams taikomos aiškios ir sąžiningos taisyklės, mažėja išnaudojimo rizika ir sudaromos palankesnės sąlygos sąžiningai konkurencijai.
LPSK atstovai atkreipė dėmesį, kad siūloma sistema gali apsunkinti užsieniečių galimybę pakeisti darbdavį tais atvejais, kai pažeidžiamos jų darbo teisės. Jei darbuotojas, norėdamas apginti savo teises, turi laukti teisminio proceso baigties, jo galimybės pasitraukti iš darbo santykių, kuriuose patiria pažeidimų, gali būti labai ribotos.
Todėl būtina peržiūrėti ne tik siūlomas įstatymo pataisas, bet ir galiojančias nuostatas, taikomas kitų leidimų turėtojams.
Pagrindu keisti darbdavį turėtų būti ne tik teismo nustatyta nusikalstama veika, bet ir darbo ginčų komisijos sprendimas ar Valstybinės darbo inspekcijos išvada dėl darbuotojo teisių pažeidimų.
Tokie pakeitimai padėtų darbuotojams veiksmingiau ginti savo teises ir mažintų riziką, kad baimė prarasti teisę dirbti Lietuvoje taps kliūtimi pranešti apie pažeidimus.
Pabrėžtas ir poreikis stiprinti Valstybinės darbo inspekcijos pajėgumus.