Socialiniuose tinkluose asmuo pasidalino istorija apie tai, kaip vadovas darbovietėje įrengė vaizdo stebėjimo kameras. Darbuotojas sako, kad dėl to jaučiasi nejaukiai – jo manymu, vadovas nuolat stebi darbą ir jo kokybę. Istorija pasidalinęs asmuo kelia klausimą, ar stebimas vaizdo kameromis darbovietėje yra leistinas.
Darbo teisės specialistai pažymi, kad vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas darbovietėje gali būti teisėtas. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai darbdaviai piktnaudžiauja ir taip bando daryti spaudimą darbuotojams.
Darbdaviai turi pagrįsti, kodėl įrengia kameras
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkas Jonas Gricius teigia, kad vaizdo stebėjimas darbo vietoje privalo turėti aiškų tikslą, o apie vaizdo kamerų įrengimą darbuotojai turi būti informuoti.
Taip pat jeigu vaizdo kameros įrengiamos viešoje erdvėje, apie tai turi būti įspėjami ir klientai. Jeigu šios sąlygos yra įgyvendinamos ir jų laikomasi, vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas darbovietėje yra galimas, sako teisininkas.
„Turėtų būti ir supažindinta, ir aiškiai deklaruota, kodėl yra kameros, ką jos reiškia, kodėl vykdomas stebėjimas“, – kalbėjo J. Gricius.
Dažniausiai darbdaviai vaizdo kameras darbovietėje įrengia turto apsaugos tikslais.
Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai darbdaviai piktnaudžiauja – vaizdo stebėjimo kameromis darbuotojus baugina.
„Gauname signalų, kad darbuotojas yra stebimas išskirtinai. Sudaroma spaudimo situacija – darbuotojas yra iškirtas, stebimas. Tai jau yra sudorojimo arba piktnaudžiavimo požymiai“, – komentavo teisininkas.
Neteisėtas darbuotojų stebėjimas gali būti laikomas duomenų apsaugos įstatymo pažeidimu, sako teisininkas.
Teisėtas stebėjimas yra tada, kai tai susiję su tam tikrais darbo aspektais arba darbo sąlygų momentais. Kitu atveju tai yra neteisėta […] – jeigu [darbdavys] pakabina kamerą ir tau nieko nesako, tai reiškia, kad esi stebimas prieš savo valią“, – kalbėjo teisininkas.
Stebėti darbuotoją yra neteisėta, už tai gresia baudos
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) laikinoji vadovė Dalia Jakutavičė pabrėžia, kad stebėti darbuotoją ir jo darbo kokybę visais atvejais yra neteisėta. Turto apsaugos tikslas kameras įrengę darbdaviai kartais neteisėtai stebi darbuotojus, vertina jų darbo kokybę.
„Kai stebi aplinką, pamatai darbuotoją, ką jis daro. Jeigu darbdaviai ir mato [darbuotoją], jie negali vertinti jo veiklos, darbo kokybės“, – akcentuoja LPSK vadovė D. Jakutavičė.
Profesinių sąjungų konfederacijos vadovė pasakoja, kad yra susidūrusi su atvejais, kai darbdaviai piktnaudžiauja ir stebi darbuotojų veiklą.
„Kameros buvo pastatytos turto apsaugos tikslu, tačiau vadovas darbuotojui bandė daryti spaudimą, kad jis išeina 15 minučių anksčiau iš darbo. Kaip įrodymą jam bandė pateikti vaizdo įrašą, gautą iš apsaugos.
Toks vaizdo įrašo naudojimas yra vienareikšmiškai neteisėtas, nes kameros tikslas nėra stebėti darbuotoją ar kada jis išeina iš darbo“, – kalbėjo D. Jakutavičė.
Pasak LPSK vadovės, dėl šių pažeidimų darbuotojai turėtų kreiptis į Asmens duomenų apsaugos inspekciją.
„Baudos už tokius nusižengimus yra labai didelės, skaičiuojamos nuo įmonės apyvartos. Kartais užtenka pagrąsinti, kad „kreipsiuosi į duomenų inspekciją patikrinti, ar tikrai jūs teisėtai tą darote […]“ ir darbdaviai nuima kameras arba darbuotojų nebepersekioja“, – komentavo D. Jakutavičė.
Šaltinis: tv3.lt | Aut. Ona Šnukštaitė