Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) kreipėsi į Vilniaus miesto merą Valdą Benkunską ir bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininką Lauryną Kasčiūną, išreikšdama griežtą nepritarimą Vilniaus miesto savivaldybės sprendimui atšaukti penkių savivaldybės valdomų bendrovių valdybas ir pradėti naujų valdybų formavimą, ragindama įvertinti susidariusią situaciją.

LPSK vertinimu, ypatingą nerimą kelia tai, kad sprendimas priimtas prieš pat įsigaliojant Darbo kodekso pakeitimams, kuriais stiprinamas darbuotojų atstovų dalyvavimas valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių valdyme.

Sprendimas priimtas prieš pat naujo reguliavimo įsigaliojimą

Darbo kodekso pakeitimais Seimas išreiškė aiškią valią didinti darbuotojų dalyvavimą priimant strateginius sprendimus valstybės ir savivaldybių valdomose bendrovėse.

Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė atšaukti penkių bendrovių valdybas ir pradėti naujų valdybų formavimą būtent prieš pat naujo reguliavimo įsigaliojimą.

LPSK kelia klausimą, ar toks sprendimas nėra būdas faktiškai atitolinti naujų Darbo kodekso nuostatų taikymą savivaldybės valdomose įmonėse.

„Svarbu vertinti ne tik tai, ar savivaldybė formaliai turėjo teisę atšaukti valdybas, bet ir kodėl tai daroma būtent dabar bei kokio rezultato tokiu sprendimu siekiama“, – pabrėžia LPSK.

Profesinių sąjungų vertinimu, formalus sprendimo teisėtumas savaime neatsako į klausimą, ar toks elgesys atitinka įstatymų leidėjo valią ir sąžiningo viešojo valdymo principus.

Kokį precedentą tai kuria?

LPSK atkreipia dėmesį, kad Vilnius yra didžiausia Lietuvos savivaldybė, todėl jos sprendimai turi reikšmę ne tik konkrečioms bendrovėms ir jų darbuotojams.

Jeigu viešasis sektorius prieš įsigaliojant darbuotojų teises stiprinančiam reguliavimui gali pakeisti faktines aplinkybes taip, kad naujų nuostatų poveikis būtų atitolintas, kyla klausimas, kokį pavyzdį tai siunčia kitoms institucijoms ir privačiam verslui.

„Jeigu viešasis sektorius demonstruoja, kaip prieš įsigaliojant darbuotojų teises stiprinančiam reguliavimui galima pakeisti faktines aplinkybes ir taip atitolinti jo poveikį, kokio elgesio tuomet valstybė gali reikalauti iš privataus verslo?“ – klausia LPSK.

Profesinių sąjungų konfederacija pabrėžia, kad darbuotojų dalyvavimas įmonių valdyme nėra vien formalus atstovavimo klausimas. Tai – aukštesnio lygmens socialinės partnerystės dalis, leidžianti darbuotojams būti įtrauktiems į strateginių sprendimų priėmimą.

Socialinis dialogas negali veikti tik tada, kai patogu

LPSK Darbo kodekso pakeitimus vertina kaip svarbų žingsnį stiprinant socialinį dialogą Lietuvoje – nuo darbuotojų informavimo ir konsultavimo pereinant prie realesnio darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus.

„Socialinė partnerystė negali veikti tik tada, kai ji patogi vienai iš šalių. Jeigu demokratiniu teisėkūros keliu sustiprintos darbuotojų atstovavimo teisės sutinkamos bandymu jų praktinį įgyvendinimą atitolinti, profesinės sąjungos taip pat turės iš naujo vertinti savo kolektyvinio veikimo priemonių pakankamumą”, – teigia LPSK.

Profesinių sąjungų konfederacija ragina Vilniaus miesto savivaldybę persvarstyti priimtą sprendimą ir prieš formuojant naujas valdybas pradėti realias konsultacijas su profesinių sąjungų atstovais.

LPSK tikisi, kad Vilniaus miesto savivaldybė pasirinks socialinio dialogo, o ne formalių būdų išvengti demokratiniu keliu priimto sprendimo poveikio kelią.