Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą atšaukti penkių savivaldybės įmonių valdybas ir naujas suformuoti iki lapkričio 1 dienos, prieš pat įsigaliojant Darbo kodekso nuostatoms dėl darbuotojų atstovų dalyvavimo valdybose, vertina kaip sąmoningą bandymą išvengti naujojo reguliavimo taikymo.

Šio veiksmo nelaikome vien Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu. Tokio masto sprendimas, priimamas prieš pat naujo reguliavimo įsigaliojimą, mums yra signalas, kad toks elgesys politiškai toleruojamas.

Jeigu Vyriausybė nuo šio precedento aiškiai neatsiribos, profesinės sąjungos turės pagrindą tai vertinti kaip politinį palaiminimą ir kitoms valstybės bei savivaldybių valdomoms bendrovėms pasinaudoti tuo pačiu keliu.

Tuomet turėsime labai aiškią situaciją: Seimas darbuotojams suteikia teisę dalyvauti įmonių valdyme, o viešojo sektoriaus akcininkai prieš pat šios teisės įsigaliojimą parodo, kaip jos taikymą galima atidėti dar vienai valdybos kadencijai.

Tai jau ne teisinės technikos klausimas. Tai požiūrio į darbuotojus ir socialinę partnerystę klausimas.

Profesinės sąjungos daug metų nuosekliai rinkosi socialinio dialogo kelią. Darbuotojų atstovų įtraukimas į valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių valdybas joms buvo vienas svarbiausių žingsnių pereinant į aukštesnio lygio socialinį dialogą – nuo formalaus informavimo ir konsultavimo prie realaus darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus.

Dabar jau atvirai demonstruojama, kiek tokia partnerystė iš tiesų verta.

Jeigu prieš pat naujos darbuotojų teisės įsigaliojimą ieškoma ne būdų ją kuo geriau įgyvendinti, o lango, kaip jos taikymo išvengti, turime pripažinti: viena socialinio dialogo pusė siūlo partnerystę, o kita renkasi galios poziciją.

Tokiu atveju profesinės sąjungos taip pat turės persvarstyti savo priemones.

Jeigu su darbuotojais nenorima kalbėtis kaip su partneriais priimant sprendimus, tuomet turėsime inicijuoti esminį streikų reglamentavimo liberalizavimą ir siekti, kad Lietuvos darbuotojai turėtų realią galimybę savo interesus ginti kolektyvine galia.

Negalima vienu metu kalbėti apie socialinio dialogo stiprinimą, Europos socialinį modelį ir darbuotojų įtraukimą, o kitą dieną ieškoti teisinių landų, kaip ką tik suteiktą darbuotojų teisę padaryti neveikiančią dar kelerius metus.

“Mes siūlėme kalbėtis partnerių kalba. Jeigu valdžia pasirenka galios kalbą, profesinės sąjungos taip pat moka ja kalbėti.

Todėl dabar laukiame labai aiškaus Vyriausybės atsakymo: ar tai yra Vilniaus miesto savivaldybės pasirinkimas, nuo kurio Vyriausybė atsiriboja, ar naujas standartas, rodantis valstybės ir savivaldybių įmonėms, kaip išvengti darbuotojų atstovavimo valdybose? Nuo atsakymo į šį klausimą priklausys ir mūsų tolesni veiksmai”, – pažymi LPSK laikinoji vadovė Dalia Jakutavičė.

LPSK taip pat atkreipia dėmesį į savivaldybės argumentus dėl darbuotojų atstovų kompetencijos, nepriklausomumo ir galimų interesų konfliktų. Darbuotojų atstovavimas savaime nereiškia nei kompetencijos trūkumo, nei interesų konflikto. Darbuotojų atstovai valdyboje turi veikti įmonės interesais, kaip ir kiti valdybos nariai, tačiau kartu užtikrinti, kad priimant strateginius sprendimus būtų girdima ir darbuotojų perspektyva.

Darbuotojų atstovavimas nėra grėsmė įmonės valdymui – grėsmė yra bandymas jo išvengti.