Metų metus mums kalama į galvą ta pati mantra: darbo jėga per brangi, taisyklių per daug, reikia veržtis diržus. Tačiau naujas garsios ekonomistės profesorės Marianos Mazzucato ir jos komandos tyrimas atskleidžia visai kitą ir kur kas nemalonesnę  tiesą: didžiausia problema glūdi ne darbuotojų atlyginimų rodikliuose ar garantijose, o tame, kaip didžiosios bendrovės paskirsto uždirbtą pelną.

Kur nukeliauja bendrovių pelnas?

Tyrime išanalizuoti 300 didžiausių Europos nefinansinių bendrovių duomenys. Šios įmonės sukuria apie 40 proc. viso Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto, todėl jų sprendimai daro didelę įtaką visos Europos ekonomikai.

2000–2024 m. laikotarpio duomenys rodo aiškią tendenciją:

• grynosios investicijos sumažėjo nuo 18,9 iki 7,4 proc. bendrojo pelno;
• akcininkams išmokama pelno dalis (dividendai ir akcijų supirkimas) išaugo nuo 27 iki 68 proc.;
• bendrovių pelnas padidėjo 151 proc., o darbuotojų darbo užmokestis vidutiniškai augo tik 87 proc.;
• net 69 proc. bendrovių, kurios tais pačiais metais vykdė pertvarkas ir atleido darbuotojus, vis tiek mokėjo dividendus akcininkams;
• Europos valstybės šioms bendrovėms suteikė apie 3,5 trilijono eurų viešosios paramos.

Tyrimo autoriai pažymi, kad vis didesnė pelno dalis gaunama ne kuriant naujus produktus, paslaugas ar diegiant inovacijas, bet iš finansinės veiklos, turto valdymo ir rinkos galios. Kitaip tariant, daugiau dėmesio skiriama trumpalaikei finansinei grąžai, o ne ilgalaikėms investicijoms į ekonomiką ir žmones.

Darbuotojai neturėtų mokėti už klaidingus sprendimus

Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) generalinė sekretorė Esther Lynch pabrėžia, kad darbuotojai daugelį metų buvo nepagrįstai kaltinami dėl Europos konkurencingumo problemų.

„Europos didžiausių bendrovių vadovai iš esmės nuskurdino mūsų ekonomiką, o paskui dar paprašė mažinti atlyginimus bei prastinti darbo sąlygas, kad patys galėtų pridengti savo padarytą žalą. Taip atsidūrėme situacijoje, kurioje pralaimi visi: nelygybė auga, o našumas smunka. Dar didesnis taisyklių švelninimas ir spaudimas darbuotojams padėtį tik pablogins. Europos kelias į sėkmę – kokybiškos darbo vietos, didesnės investicijos ir aukštas našumas, o ne taupymas darbuotojų sąskaita.“

Profesinių sąjungų siūlymai

Europos profesinės sąjungos ragina keisti dabartinę ekonomikos politiką ir daugiau dėmesio skirti investicijoms bei kokybiškoms darbo vietoms. Tarp svarbiausių siūlymų:

• priimti Kokybiškų darbo vietų aktą, kuris užtikrintų saugesnes ir geriau apmokamas darbo vietas;
• viešąją paramą verslui sieti su aiškiomis sąlygomis, kad pelnas būtų investuojamas į įmonių plėtrą, darbuotojus ir inovacijas, o ne vien išmokamas akcininkams;
• stiprinti kolektyvines derybas ir didinti darbo užmokestį, taip skatinant vidaus vartojimą ir ekonomikos augimą;
• siūloma sukurti nuolatinį ES investicijų fondą, kuris pakeistų laikiną finansavimo priemonę, skirtą padėti valstybėms atsigauti po COVID-19 pandemijos ir stiprinti jų ekonomikos atsparumą.

Profesinių sąjungų vertinimu, Europos konkurencingumas neturėtų būti grindžiamas mažesniais atlyginimais ar silpnesnėmis darbuotojų teisėmis. Ilgalaikę ekonomikos sėkmę gali užtikrinti tik investicijos į žmones, inovacijas, kokybiškas darbo vietas ir socialinį dialogą.

 

Parengta pagal etuc.org informaciją