Ar darbdavys gali atsisakyti suteikti kelias kasmetinių atostogų dienas vien todėl, kad įmonės vidaus taisyklėse numatyta atostogas suteikti tik savaitėmis? Naujausias Darbo ginčų komisijos sprendimas rodo – ne visada.

Vasarą daugelis darbuotojų planuoja ne ilgas atostogas, o vos kelias laisvas dienas – ilgesniam savaitgaliui, šeimos šventei ar trumpai išvykai. Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai darbdaviai atsisako suteikti, pavyzdžiui, tris ar keturias atostogų dienas, motyvuodami tuo, kad pagal įmonės vidaus tvarką darbuotojai gali atostogauti tik savaitėmis.

Būtent tokį ginčą neseniai nagrinėjo Darbo ginčų komisija (DGK).

Kaip viskas prasidėjo?

Darbuotojas, dirbantis pagal suminę darbo laiko apskaitą, paprašė suteikti tris kasmetinių atostogų dienas, nes planavo išvykti į artimo draugo gimtadienį užsienyje.

Darbdavys atsisakė. Jis nurodė, kad pagal įmonėje galiojančią tvarką darbuotojams, dirbantiems pagal suminę darbo laiko apskaitą, atostogos suteikiamos tik savaitėmis – 7, 14, 21 dienos ir t. t. Darbdavio nuomone, tokia tvarka reikalinga sklandžiam darbo organizavimui.

Ką nusprendė DGK?

Darbo ginčų komisija darbuotojo skundą tenkino.

Komisija pabrėžė, kad Darbo kodeksas suteikia darbuotojui teisę į kasmetines atostogas, o darbdavio vidaus taisyklės negali savaime apriboti šios teisės.

DGK pažymėjo, kad darbdavys gali atsisakyti suteikti atostogas konkrečiu metu, jei tam yra objektyvios priežastys, susijusios su darbo organizavimu ar įmonės veikla. Tačiau nagrinėtu atveju darbdavys tokių priežasčių nenurodė ir neįrodė – atsisakymas buvo grindžiamas vien vidaus tvarka.

Komisija taip pat atkreipė dėmesį, kad tokia tvarka sudarė mažiau palankias sąlygas darbuotojams, dirbantiems pagal suminę darbo laiko apskaitą, palyginti su kitais darbuotojais, kurie galėjo atostogas planuoti lankščiau.

Darbuotojui priteista ir neturtinė žala

Kadangi planuota kelionė neįvyko dėl neteisėto atsisakymo suteikti atostogas, darbuotojas prašė atlyginti ir neturtinę žalą.

DGK pripažino, kad darbuotojo teisės buvo pažeistos, o patirtas neteisybės jausmas ir negalėjimas pasinaudoti teisėtai priklausančiomis atostogomis yra pakankamas pagrindas neturtinei žalai atlyginti.

Ką verta žinoti darbuotojams?

Šis sprendimas nereiškia, kad darbdavys privalo tenkinti kiekvieną prašymą dėl atostogų konkrečiomis datomis. Darbo organizavimo poreikiai išlieka svarbūs, todėl tam tikrais atvejais darbdavys gali pagrįstai atsisakyti suteikti atostogas pageidaujamu metu.

Tačiau vien to, kad įmonėje galioja vidaus taisyklė, pagal kurią atostogos suteikiamos tik savaitėmis, nepakanka. Jei nėra objektyvių priežasčių, susijusių su darbo organizavimu, toks atsisakymas gali būti pripažintas neteisėtu.

Svarbu tap pat atsiminti, kad kiekviena darbo situacija yra individuali, todėl vienas DGK sprendimas savaime nesukuria privalomos taisyklės visais atvejais. Vis dėlto ši praktika aiškiai parodo, kad darbdavio vidaus tvarkos negali paneigti Darbo kodekse įtvirtintų darbuotojų teisių, o kilus ginčui svarbu vertinti ne tik vidaus taisykles, bet ir konkrečias faktines aplinkybes.

Straipsnis parengtas pagal 2026 m. I pusmečio LR Valstybinės darbo inspekcijos DGK bei teismų sprendimų apžvalgą