2026-ieji darbuotojams žada daugiau progų atsikvėpti. Kitąmet laukia net šeši ilgieji savaitgaliai, o pirmasis jų – jau vasarį, nes Vasario 16-oji bus minima pirmadienį. Tai reiškia daugiau galimybių trumpoms išvykoms ir poilsiui, neaukojant daug darbo dienų. Vis dėlto, nors trumpoms atostogoms metai bus palankūs, renkantis ilgesnį poilsį darbuotojai vis dažniau žvilgčioja ir į algalapį, teiraujasi apie atostoginių paskaičiavimo bei išmokėjimo tvarkas.
Atostoginių dydį lemia keletas niuansų
Anot apskaitos specialistų, atostoginių skaičiavimo tvarka lemia, kad kai kurie mėnesiai gali būti finansiškai naudingesni nei kiti, mat atostoginiai skaičiuojami pagal trijų prieš tai buvusių mėnesių vidutinį darbo užmokestį, o skirtingas darbo dienų skaičius mėnesiuose daro realią įtaką galutinei sumai.
Jei atostogų mėnesį yra mažai darbo dienų, viena darbo diena tampa „brangesnė“, todėl ją pakeisti atostogų diena dažniausiai nėra naudinga darbuotojui. Pagal tokį skaičiavimą, 2026 metais finansiškai palankiausia atostogauti būtų kovą, balandį ir liepą. Tuo metu vasaris ir lapkritis laikomi mažiausiai palankiais mėnesiais ilgoms atostogoms (atostogaujant bent 10 dienų), nes darbuotojai tuomet gautų iki keliasdešimt eurų mažesnius atostoginius.
Tačiau profesinės sąjungos pabrėžia, kad vien skaičiai neatskleidžia visos situacijos. Jei darbuotojas per tris mėnesius iki atostogų gavo priedų, apmokėjimą už viršvalandžius ar naktinį darbą, atostoginiai gali būti palankūs net ir tais mėnesiais, kurie laikomi „nuostolingais“.
„Visos tos premijos ir visa tai, kas sudaro darbo užmokestį – tai vienareikšmiškai yra įskaičiuojama. Kartais darbuotojai nelabai supranta, kaip yra apskaičiuojami atostoginiai, kodėl būtent vieną mėnesį gali būti didesnė suma, kitą mėnesį – mažesnė. Tai gali tiksliai paaiškinti įmonės apskaitos specialistai. Tačiau būna, kad darbuotojai kreipiasi ir į profesines sąjungas, kurios taip pat padeda išsiaiškinti situaciją“, – LRT teigė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos laikinoji pirmininkė Dalia Jakutavičė.
Dar vienas svarbus aspektas – nuo sausio didėjanti minimali alga. Ji augs 11 procentų ir sieks 846 eurus į rankas. Tai ypač aktualu mažiausiai uždirbantiems darbuotojams. Specialistai pataria atostogas planuoti praėjus maždaug trims mėnesiams po atlyginimo padidinimo, kad didesnis atlygis atsispindėtų ir atostoginiuose. Tai aktualu ne tik minimalų atlyginimą gaunantiems, bet ir tiems, kurių algos kyla dėl konkurencijos darbo rinkoje.
Svarbiausia – tinkamai pasinaudoti teise į poilsį
Kalbant apie teises, profesinės sąjungos primena, kad Lietuvoje dirbantiems penkias dienas per savaitę priklauso ne trumpesnės nei 20 darbo dienų kasmetinės atostogos, o dirbantiems šešias dienas – 24 darbo dienos. Bent viena atostogų dalis turi trukti ne mažiau kaip dešimt darbo dienų, kad poilsis būtų realus, o ne tik formalus. Kai kurioms darbuotojų grupėms, pavyzdžiui, auginantiems vaikus ar turintiems negalią, priklauso ilgesnės atostogos.
Atostogų suteikimas turi būti derinamas su darbdaviu, tačiau jis negali vienašališkai primesti savo valios. Yra darbuotojų grupių, kurių prašymus darbdavys privalo tenkinti, o darbdavio atsisakymas suteikti atostogas turi būti pagrįstas raštu.
Darbdavys privalo tenkinti prašymą: nėščiųjų, tėvų, jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, darbuotojų, kurie mokosi nenutraukdami darbo, darbuotojų, slaugančių sergančius šeimos narius ir neįgaliuosius, asmenų, sergančių chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų (reikalinga medicinos įstaigos rekomendacija).
Jei darbdavys atsisako patenkinti Jūsų prašymą dėl atostogų, jis tai turi pagrįsti raštu. Jei manote, kad atsisakymas nepagrįstas, konsultuokitės su profesine sąjunga arba kreipkitės į darbo ginčų komisiją.
Jei kyla abejonių dėl darbdavio sprendimo teisėtumo, profesinės sąjungos ragina nedelsti ir konsultuotis arba kreiptis į darbo ginčų komisiją.
Svarbu žinoti ir tai, kad atostoginiai turi būti išmokėti ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš atostogas. Jei darbdavys pavėluoja atsiskaityti, darbuotojas turi teisę reikalauti, kad uždelstas laikotarpis būtų pridėtas prie kasmetinių atostogų. Taip pat darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pats susirastų pamainą savo atostogų metu, o pavaduojant kolegas turi būti mokama papildomai.
Galiausiai profesinės sąjungos primena, kad teisė į kasmetines atostogas nėra amžina – nepasinaudojus, ji prarandama po trejų metų.
Todėl svarbiausias patarimas darbuotojams išlieka paprastas: planuojant atostogas ptartina įvertinti ir finansinius aspektus, ir savo savijautą, bet būtino poilsio neatidėlioti, nes jis yra ne privilegija, o darbuotojo teisė.
Straipsnyje naudota lrt.lt informacija