Nepriklausomų tyrimų duomenimis, prekyba žmonėmis yra antra pagal paplitimą neteisėta ekonominė veikla pasaulyje, o šio nusikaltimo aukos dažnai patiria ilgalaikes fizines ir emocines pasekmes, praranda saugumo jausmą, orumą ir pasitikėjimą aplinkiniais. Seimo kontrolierių įstaigos 2024 m. kovos su prekyba žmonėmis padėties Lietuvos Respublikoje ataskaita rodo, kad didėja trečiųjų šalių piliečių išnaudojimo atvejų šalies viduje, darbo rinka – ne išimtis. Problemą apsunkina, kad Lietuvoje institucijos į prekybos žmonėmis problemą žiūri skirtingai, aukos bijo ieškoti pagalbos, o padėti galinčių kvalifikuotų specialistų trūksta.
Transporto sektorius – išnaudojimo „čempionė”
Ataskaita atskleidė, kad Lietuvoje yra palankios sąlygos tiek piliečių verbavimui ir išvežimui į užsienio šalis, tiek trečiųjų šalių piliečių išnaudojimui šalies viduje. Pastarųjų asmenų skaičiai pernai išaugo kelis kartus. Tarp 22 oficialiai nukentėjusiais pripažintų asmenų net 18 buvo atvykę iš trečiųjų šalių, dažniausiai – Uzbekistano, Ukrainos, Tadžikistano, Kirgizijos, Rusijos ir Baltarusijos. Visi šie asmenys patyrė išnaudojimą priverstiniam darbui transporto srityje.
Iš viso 2024 m. buvo pradėti 17 naujų ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis, įskaitant išnaudojimą nusikalstamoms veikoms vykdyti, seksualinėms paslaugoms teikti ir elgetavimui. Visgi beveik pusę ikiteisminio tyrimo atvejų (8) sudarė prekyba žmonėmis priverstiniam darbui.
Aukos buvo išnaudojamos darbui Lietuvoje, dažniausiai Utenos ir Panevėžio regionuose. Dauguma jų nežinojo apie savo išnaudojimą, nes jų valia buvo palenkta pasinaudojant jų pažeidžiamumu: sunkia materialine padėtimi, kalbos nemokėjimu ar migracijos statusu.
Pažymėtina, kad Valstybinė darbo inspekcija (VDI), vykdydama nelegalaus darbo kontrolę, stebi tendenciją, kad užsieniečių, dirbančių nelegaliai, skaičius auga 5 metus iš eilės. Statybos ir transporto sektoriuose fiksuojamas didžiausias nelegaliai dirbančiųjų skaičius. 2023 m. 56 proc. visų nustatytų nelegaliai dirbusių užsieniečių buvo transporto sektoriuje. Tiesa, statybų sektoriuje užsieniečių dirbančių nelegaliai skaičius mažėja – tikėtina, kad dėl skaidriai dirbančio asmens tapatybės ID sistemos.
Penktadalis į VDI darbo ginčų komisijas (DGK) pateikiamų prašymų sudaro trečiųjų šalių piliečių prašymai. Daugiausia ginčų su užsieniečiais pasitaiko transporto ir statybos sektoriuose.
Teisės pažeidimai, su kuriais susiduria užsieniečiai: dokumentai pateikiami tik lietuvių kalba, nors įstatymai įpareigoja ir darbuotojui suprantama kalba sudaryti sutartį; kartais iš anksto pasirašomas ir prašymas išeiti iš darbo; taip pat neapmokamas bandomasis laikotarpis (dažniausiai pasitaiko maitinimo sektoriuje).
Pasitaiko net reketo apraiškų: yra buvę tokių atvejų, kai įmonių atstovai iš migrantų kas mėnesį reikalaudavo mokėti po porą šimtų eurų vien tam, kad šie nebūtų atleisti iš darbo. Taip pat užsieniečiai priverčiami pasirašyti vekselius įspūdingoms sumoms. Į skolas įklimpę migrantai itin bijo netekti darbo.
Ypatingai bloga situacija susidaro, kai žmonės atsiduria gatvėje. Anksčiau nevyriausybinės organizacijos galėdavo jiems padėti su apgyvendinimu, tačiau dabar tai apribota, nes žmogus turi turėti nukentėjusiojo nuo prekybos žmonėmis statusą, kurį gauti nėra lengva.
Sisteminės spragos
Ataskaitoje pažymima, jog siekiant stiprinti savivaldybių veiklą kovoje prieš prekybą žmonėmis, svarstytinas šios veiklos teisinio reguliavimo įtvirtinimas.
„Deja, šiuo metu kovos su prekyba žmonėmis savivaldybėse veiklos ir priemonės vykdomos savo iniciatyva arba Vidaus reikalų ministerijai rekomendavus, tačiau niekur nėra įtvirtinta pareiga siekti kovos su prekyba žmonėmis prevencijos ar nuolat kelti kvalifikaciją šioje srityje, kad specialistai mokėtų teikti pagalbą ar atpažinti galimas prekybos žmonėmis aukas”, teigiama dokumente.
Nors profesinės sąjungos pažymi, jog gali atlikti svarbų vaidmenį kovoje su prekyba žmonėmis ir darbuotojų išnaudojimu, tačiau jų pastangas dažnai riboja tam tikros sisteminės ir praktinės kliūtys.
Nukentėjusieji, ypač migrantai, nenoriai bendrauja su profesinėmis sąjungomis, dažnai nežino savo teisių, bijo prarasti darbą ar būti deportuoti. Taip pat aukos dažnai net nesuvokia, kad yra išnaudojamos, todėl ir nesikreipia pagalbos.
Sunkumų kelia ir kalbos ir kultūriniai barjerai. Dauguma išnaudojamų asmenų yra trečiųjų šalių piliečiai, kalbantys rusų, uzbekų, kirgizų ar ukrainiečių kalbomis – trūksta vertėjų, informacija dažnai neprieinama migrantų kalba.
Ribota prieiga prie sektorių, kuriuose fiksuojamas išnaudojimas (logistika, statyba, žemės ūkis): darbuotojai dažnai bijo jungtis prie profesinių sąjungų, arba pranešti apie išnaudojimą. Taip pat reikšmę turi ir finansinių bei žmogiškų resursų stoka – vykdant aktyvią pažeidžiamų darbuotojų paiešką, organizuojant teisinės pagalbos tinklo plėtrą, kt.
Teikiamos konsultacijos migrantams
Visgi, nepaisant egzistuojančių iššūkių, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK), kartu su kitomis nacionalinėmis, Europos ir tarptautinėmis organizacijomis, vykdo Europos Sąjungos finansuojamą projektą „LABOUR-INT 3″: Iniciatyva, skirta migrantų integracijai į darbo rinką“.
LPSK projekto metu teikia teisines konsultacijas migrantams (anglų, rusų kalbomis), organizuojami mokymai profesinių sąjungų atstovams, dalijamasi gerąja patirtimi. Planuojama sukurti teisinės pagalbos migrantams tinklą, kuris padės jiems apsisaugoti nuo išnaudojimo darbe.
Bendradarbiaujant su valstybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis ketinama parengti kokybišką migrantams reikalingą informaciją keliomis užsienio kalbomis.
Plačiau apie projektą čia:
https://www.lpsk.lt/apie-lpsk/projektai/migrint/
Straipsnis parengtas pagal lrski.lt, vdi.lrv.lt, projekto „MIGRINT” informaciją