Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) gavusi informaciją apie galimai neteisingą apmokėjimą už darbą Kalėjimų tarnyboje, raštu kreipėsi į šią instituciją, prašydama paaiškinti dėl kokių priežasčių neskiriamos priemokos esant teisės aktuose nustatytoms sąlygoms priemokai skirti bei pareigūnui faktiškai dirbant tomis sąlygomis bei kuo remiantis suformuluotas LKT siūlymas priemokų mokėjimą keisti apmokėjimu už viršvalandinį darbą ir kokia šio siūlymo įgyvendinimo tvarka.
Nors darbo apmokėjimas yra aiškiai reglamentuotas, LTPF žiniomis, Lietuvos kalėjimų tarnyba ( LKT) ėmė taikyti naujus darbo apmokėjimo modelius. LTPF gavo informaciją apie tai, jog KT vadovai atmeta pareigūnų tiesioginių vadovų prašymus dėl priemokų skyrimo jų pavaldiniams, nors jų atliekamas darbas atitinka teisės aktuose nustatytus pagrindus priemokai skirti, ir ragina priemokas keisti apmokėjimu už viršvalandinį darbą. Tačiau keisčiausia, jog tai, kas galioja vieniems, negalioja kitiems, nes pareigūnams, kurie pavaduoja skyriaus ar kalėjimo viršininką, priemokos yra skiriamos. LTPF nuomone, taip sudaromos prielaidos galimai diskriminacijai ir lygiateisiškumo principo pažeidimui.
Atkreipiame dėmesį, jog interpretuoti įstatymų negalima, juos reikia vykdyti:
- kai pareigūnas faktiškai dirba sąlygomis, kurios yra pagrindas skirti priemoką, už tą darbą ir turi būti apmokama skiriant priemoką.
- Kai pareigūnas dirba viršydamas nustatytą darbo laiko normą, tai už tą darbą ir turi būti apmokama kaip už viršvalandinį darbą.
LTPF teisininkai: „Priemokos mokėjimas ir apmokėjimas už viršvalandinį darbą yra skirtingos apmokėjimo už darbą priemonės, jų mokėjimo pagrindai (faktinės prielaidos) yra skirtingi, o tam tikrais atvejais ir priešingi. Darbas, viršijant nustatytą darbo laiko trukmę, ir darbas, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, suponuoja viena kitai prieštaraujančias faktines aplinkybes. Tai reiškia, kad nėra teisinio pagrindo viršvalandinį darbą apmokėti skiriant priemoką ir, atvirkščiai, darbą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, apmokėti kaip viršvalandinį. Pastebėtina, kad siūlymas priemokos mokėjimą keisti apmokėjimu už viršvalandinį darbą galimai turi skatinimo klastoti darbo laiko apskaitos žiniaraščius požymių. Be to, viršvalandžių trukmė yra ribojama, jie neturi būti planuojami, yra skiriami įsakymu (nurodymu) tais atvejais, kai egzistuoja įstatyme nustatyti pagrindai“.
Primename, priemokos mokėjimą už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 57 straipsnis. O tai, kokie mokamų priemokų skyrimo pagrindai ir dydžiai – Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų darbo apmokėjimo sistemos gairių 17 punktas.
Priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą mokama:
1) kai pareigūnas atlieka papildomas užduotis (atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos);
2) kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigūno pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės;
3) kai pareigūnui raštu pavedama laikinai atlikti ir kito pareigūno funkcijas.
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija raštu kreipėsi į Kalėjimų tarnybą ir paprašė paaiškinti dėl kokių priežasčių neskiriamos priemokos esant teisės aktuose nustatytoms sąlygoms priemokai skirti bei pareigūnui faktiškai dirbant tomis sąlygomis. Taip pat – kuo remiantis suformuluotas LKT siūlymas priemokų mokėjimą keisti apmokėjimu už viršvalandinį darbą ir kokia šio siūlymo įgyvendinimo tvarka. LTPF paprašė pateikti informaciją apie tai, kiek prašymų skirti priemoką buvo pateikta kiekvieną kalendorinį mėnesį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. liepos 31 d.; kiek iš jų buvo patenkinti (kiekvieną mėnesį), kiek – atmesta.
Šaltinis: ltpf.lt