Danijoje krūties vėžys tam tikromis sąlygomis yra pripažįstamas profesine liga moterims, dirbančioms naktinį darbą. Šis sprendimas buvo priimtas po to, kai 2007 m. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) paskelbė, kad darbas pamainomis, kai sutrikdomas cirkadinis ritmas, tikriausiai yra kancerogeniškas žmonėms. Remiantis šia išvada Danijos institucijos pradėjo nagrinėti atvejus, kai moterys, ilgą laiką dirbusios naktinį darbą, susirgo krūties vėžiu, kai kurioms moterims buvo išmokėtos kompensacijos. Tai svarbus precedentas ir kitoms šalims, įskaitant ir Lietuvą: ko gero, verta inicijuoti diskusijas apie profesinių ligų sąrašo išplėtimą, įtraukiant naktinį darbą kaip rizikos veiksnį sveikatai.

Kompensacijų praktika ir kriterijai

Danijoje kompensacijos buvo išmokėtos slaugytojoms, gydytojoms ir kitų profesijų atstovėms, kurios naktinį darbą dirbo daugiau nei 20 metų. 2008 m. Danijos Darbo traumų ir ligų departamentas nusprendė pripažinti krūties vėžio atvejus profesine liga, jei moteris dirbo naktinį darbą bent 20–30 metų, bent kartą per savaitę, ir nebuvo kitų reikšmingų rizikos veiksnių, galinčių paaiškinti ligos išsivystymą.

Tais metais iš 75 pateiktų atvejų 38 buvo pripažinti profesine liga ir beveik visais atvejais buvo išmokėtos kompensacijos. Moterims skirtų išmokų suma skyrėsi, kompensacijas išmokėjo darbdavių draudimo įmonės. 2008 metais Danijos skrydžių palydovėms ir medicinos seserims išmokėta daugiau nei 200 000 EUR kompensacijų.

Danai taip pat rėmėsi dar 2001 metais „Fred Hutchinson” vėžio tyrimo centro išvadomis, kad darbas naktimis gali padidinti riziką susirgti krūties vėžiu net 60 procentų.

Ulla Mahnkopf buvo viena tų moterų, kuriai buvo sumokėta kompensacija. Ji net 30 metų dirbo stiuardese didžiausiose Skandinavijos SAS avialinijose. Ilgos darbo valandos, nereguliarus miegas ir tolimi skrydžiai – tokia buvo moters kasdienybė. Tada ji susirgo krūties vėžiu.

„Būčiau tikrai metusi savo darbą, jeigu būčiau žinojusi apie gresiančius pavojus. Aš tikrai būčiau neskraidžiosi tiek metų, žinoma ne. Juk nuo vėžio galėjau mirti, o aš noriu gyventi!“, – dalinasi ji.

Danų pavyzdžiu seka britai

Vis daugiau diskusijų dėl naktinio darbo pavojų kyla su vėžiu aktyviai kovojančioje Didžiojoje Britanijoje.

Daugiau dėmesio skirti tyrimams ir susimąstyti apie gyvenimo būdą, britus paskatino ir medicinos sesers Annos Hancock istorija, papasakota BBC. Edinburge gyvenanti A. Hancock, kaip ir daugelis tėvų, turėjo dirbti naktimis – norint išlaikyti jauną šeimą, jai reikėjo daugiau pinigų.

1980 metais ji pradėjo dirbti „Leith“ ligoninėje. Po naktinės pamainos ji skubėdavo į darželį nuvesti tris vaikus, tada kelias valandas nusnausdavo, po to vėl lėkdavo į darželį ir parsivesdavo vaikus namo. Nuolatinis nuovargis ir nereguliari mityba, jai atrodė normalus, kasdienis dalykas. „Jaučiausi taip, lyg nuolat kovočiau su laiku. Ne viską spėdavau padaryti per dieną. Dažnai net nemiegodavau iki kitos dienos“, – pasakojo A. Hancock.

Dirbant ligoninėje medicinos seselei išsivystė krūties vėžys. Jai buvo atlikta krūties operacija, teko ištverti spindulinį gydymą ir chemoterapiją. „Tuomet net nenutuokiau, kad vėžys galėjo atsirasti dėl mano darbo naktimis. Bet dabar žinau, jog yra tokia galimybė. Todėl noriu kad mane išgirstų kuo daugiau moterų, atsidūrusių panašiose situacijoje kaip aš: „Jūs turite galimybę pasirinkti – dirbti naktimis, ar ne“, – sakė A. Hancock. „Jeigu būčiau žinojusi tai, ką žinau dabar … neverta taip rizikuoti savo sveikata“.

Žalingas naktinės veiklos poveikis

Naktinis pamaininis darbas yra būtinas norint užtikrinti nepertraukiamo ciklo gamybą ir kitą veiklą. Tokio pobūdžio darbas dažniausiai reikalingas sveikatos priežiūros, gamybos, transporto, mažmeninės prekybos ir paslaugų sektoriuose. Dabartiniu vertinimu, 1 iš 5 darbuotojų visame pasaulyje dirba naktinį pamaininį darbą.

Tačiau tyrėjai atkreipia dėmesį, kad naktinis darbas itin neigiamai veikia normalų cirkadinį ritmą. Tai įtakoja melatonino, lytinių steroidinių hormonų sekreciją, imuninio atsako reguliavimą, metabolizmą ir vitamino D apykaitą, dėl ko sutrikdoma hormonų apykaita, susilpnėja imunitetas, organizmas sunkiau kovoja su įvairiais aplinkos veiksniais.

Atliekant slaugytojų sveikatos tyrimą (The Nurses’ Health Study II) keturiolikoje JAV valstijų nustatyta padidėjusi krūties vėžio rizika ilgą laiką pamaininį naktinį darbą dirbusioms darbuotojoms.

Australijoje, Kanadoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje vykdyto tyrimo rezultatai pateikė įrodymų apie teigiamą ryšį tarp naktinio darbo ir krūties vėžio rizikos, ypač tarp moterų iki menopauzės.

Naktinis darbas žalingas ir vyrams: štai keletas Vokietijoje ir Kanadoje atliktų tyrimų įrodė sąsają tarp naktinio darbo ir prostatos vėžio rizikos, ypač kai naktinis pamaininis darbas trunka ilgą laikotarpį.

Pažymėtina, kad naktinis pamaininis darbas yra susijęs ne tik su cirkadinio ritmo sutrikimais ir vėžio rizika, bet ir su kitais ūmiais ir lėtiniais poveikiais sveikatai, tokiais kaip padidėjusi kardiometabolinių ligų rizika. Todėl iki šiol vykdomi įvairūs tyrimai, kurie siekia išanalizuoti šviesos poveikio žmogaus organizmui tamsiuoju paros metu aspektus.

Anot dr. urologo Aušvydo Patašiaus, biomedicininių tyrimų metu įrodyta, kad žmogaus kūno liaukos, įvairūs molekuliniai organizmo procesų mechanizmai turi iš anksto nustatytą paros laiko ritmą. Todėl keičiantis žmonių įpročiams (pvz. dažnai naktinis miegas palydimas naršymu iki vėlumos mobiliu telefonu, patalpų apšvietimo lempos keičiamos ekonomiškomis LED lemputėmis, kurių spinduliuojama mėlyno spektro šviesa trikdo melatonino apykaitą) būtina įvertinti įvairių veiksnių įtaką mūsų sveikatai, ne tik vėžio išsivystymo rizikai.

Parengta pagal Nacionalinio vėžio instituto ir iveikliga.lt informaciją