Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) birželio 18 d. kreipėsi į LR Sveikatos apsaugos ministeriją bei išreiškė tvirtą nepritarimą siūlomam LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektui Nr. 25-9683.
Nors šis projektas siekia suteikti darbdaviams teisę įteisinti iki dviejų pirmųjų ligos dienų be gydytojo pažymos, LPSK mato daugybę rizikų ir teigia, kad toks fragmentiškas požiūris ne tik nesprendžia esminių problemų, bet ir kelia naujų iššūkių darbuotojams, darbdaviams ir sveikatos sistemai.

Sisteminių problemų ir Konstitucinės teisės ignoravimas

LPSK pabrėžia, kad siūlomas Įstatymo projektas bando spręsti ne konkretaus darbuotojo nedarbingumo pažymos gavimo, o visos sveikatos sistemos ir paslaugų prieinamumo problemas. Konfederacijos nuomone, tokie daliniai pakeitimai yra nepakankami įsisenėjusioms sisteminėms problemoms spręsti. Sveikatos apsaugos ministerijos argumentai, esą sistema sunkiai aptarnauja didelį pacientų skaičių, LPSK yra nepriimtini. Priešingai, jei šalies gyventojams sunku gauti sveikatos priežiūros paslaugas, sistema turi būti keičiama taip, kad būtų užtikrinta Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė gauti medicininę pagalbą.

Grėsmės darbuotojų sveikatai ir duomenų konfidencialumui

Vienas iš didžiausių LPSK nuogąstavimų – teisės spręsti apie darbuotojo sveikatos būklę suteikimas darbdaviui. Jei darbdavys nebus įsitikinęs darbuotojo liga, jis gali neinformuoti „Sodros“, kas dar labiau apsunkintų situaciją ir priverstų darbuotoją kreiptis į medikus gerokai vėliau. Konfederacija perspėja, kad tai skatins „savigydą“ ir didins riziką darbuotojų sveikatai. Kyla klausimas dėl atsakomybės, jei ligos komplikacijos sukels rimtų pasekmių.

Taip pat iškyla ir darbuotojų asmens sveikatos duomenų konfidencialumo problema. Argumentuodamas savo nedarbingumą, darbuotojas bus priverstas atskleisti darbdaviui informaciją apie savo sveikatą, o tai prieštarauja Bendrojo asmens duomenų reglamento nuostatoms. Įstatymo projekte nenurodoma, kaip darbdavys turės užtikrinti šių duomenų saugumą.

Brangus eksperimentas

LPSK kritikuoja siūlomą modelį, vadindama jį „brangiai kainuojančiu eksperimentu su Lietuvos darbuotojais“. Vyriausybės atstovų nuogąstavimai dėl sistemos neveiksmingumo ir ketinimas stebėti, kaip ji veiks ateityje, rodo neapibrėžtumą. Darbuotojai, esantys šio „eksperimento“ centre, gali nukentėti dėl komunikacijos klaidų ar darbdavio sprendimų, galinčių lemti neteisėtas pravaikštas ar atleidimą iš darbo. Tai sukeltų papildomą naštą darbuotojams, kuriems tektų ginti savo teises darbo ginčus nagrinėjančiose institucijose, o ši sistema jau dabar yra perkrauta.

Rašte atkreipiamas dėmesys ir į praktinius sunkumus įgyvendinant darbdavio pareigą pranešti „Sodrai“ apie darbuotojo nedarbingumą. Darbuotojai dirba įvairiomis pamainomis, savaitgaliais ir švenčių dienomis, kai administracijos darbuotojai nedirba. Kyla klausimas, kas tokiu atveju pildytų „Sodros“ sistemą ir įformintų nedarbingumą.

Be to, LPSK teigia, kad Įstatymo projekto įgyvendinimas pareikalaus papildomų kaštų ir administracinės naštos darbdaviams, pavyzdžiui, pritaikant buhalterines programas ar užtikrinant komunikaciją.
Šios išlaidos nusvertų menamą naudą darbuotojams ir galėtų tapti argumentu lėtinti darbuotojų darbo užmokesčio augimą.

Konfederacija taip pat kritikuoja tai, kad projekto rengėjai nenurodo tikslių „Sodros“ informacinės sistemos keitimo kaštų.

Kolektyvinių sutarčių svarba

LPSK kreipimesi pabrėžia, kad susitarimai dėl panašių papildomų garantijų darbuotojams turėtų būti kolektyvinių sutarčių objektas, o valstybė neturėtų nacionaliniu mastu kištis į darbdavio ir darbuotojo santykius.

Taip pat primenama, kad panašių garantijų pavyzdžių jau yra nacionalinėje, šakų ir darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse. Tad šiuo atveju, Vyriausybė, vietoje arbitro vaidmens turėtų skatinti kolektyvines derybas.

LPSK griežtai nepritaria siūlomam reguliavimui ir ragina ieškoti kitų priemonių, kurios padėtų spręsti gydytojų darbo krūvio ir darbo organizavimo problemas, užtikrinant Konstitucines teises ir nedarant žalos darbuotojų gerovei.