Birželio 17 d. įvykusiame neeiliniame Trišalės Tarybos (TT) posėdyje diskutuota apie du aktualius klausimus – dėl II pakopos pensijų kaupimo sistemos pertvarkos ir derybų dėl Nacionalinės kolektyvinės sutarties proceso. Abu klausimai į TT darbotvarkę įtraukti darbdavių atstovų prašymu.

Raginimas pensijų fondams: reikėtų kurti realią investicinę grąžą klientams

Anot klausimo teikėjų, 2025 m. gegužės 13 d. Seimui pateiktame antrosios pensijų kaupimo pakopos pakeitimų projekte siūlomas langas dalyviams pasitraukti iš pensijų kaupimo II pakopoje iš esmės prieštarauja kaupimo logikai ir tvarios pensijų sistemos principams, didina tikimybę, kad dalyviai nesukaups reikšmingos pensijos, o kaupimo sistema neatliks savo funkcijos – didinti pensijas žmonėms ir mažinti valstybės finansinę naštą ateityje.

Tuo metu profesinių sąjungų atstovų nuomone, pensijų kaupimo sistemos pokyčiai sveikintini ir tikimasi, kad Seimo nariams užteks ryžto priimti reikalingus sprendimus. Artimiausias pasiūlymų paketo svarstymas Seime suplanuotas jau birželio 19 d.

Pasak TT posėdyje dalyvavusios Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos laikinosios pirmininkės Dalios Jakutavičės, profesinės sąjungos pritaria sprendimui, jog nuo šiol gyventojams, atsiimantiems lėšas iš pensijų fondų, investicinis prieaugis nebus apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Tai – žingsnis teisinga kryptimi.

Ji pažymėjo, kad daugelis dirbančiųjų jaučia nusivylimą dėl antros pakopos pensijų fondų veiklos: infliacijos fone jų sukauptos sumos prarado vertę, nors iš pirmo žvilgsnio investicinė grąža ir atrodo patraukliai.

Antra, žmonės buvo viliojami dalyvauti pensijų kaupime skambiais pažadais: „Sodra bankrutuos, todėl reikia kaupti privačiai“, „valstybė prisidės – jau vien dėl to apsimoka“. Tačiau ši reklama dažnai nutylėdavo realią riziką ir ne visai sąžiningai lygino sistemas.

„Esame girdėję ir apie atvejus, kai agentai paskambina ir vietoj informacijos apie fondų veiklą – siūlo „susigrąžinti“ pinigus per GPM. Ar tai iš tiesų turi būti pagrindinė paskata kaupti pensijai?”, – atkreipė dėmesį D. Jakutavičė.

Ji taip pat įvardijo ir kitą problemą – informacijos aiškumą. Net ir šiandien prisijungus prie pensijų fondo duomenų bazės sunku aiškiai pamatyti, kiek konkrečiai buvo įmokėta, kiek uždirbta, kiek prisidėjo valstybė, kiek pats žmogus. Skaidrumo stoka nekuria pasitikėjimo, o juk kaupimas pensijai turėtų būti grindžiamas būtent juo.

„Kviečiame pensijų fondus ne reklamuoti valstybės pagalbą, o kurti realią investicinę grąžą savo klientams – t. y. dirbantiems žmonėms. Vertę, kuri būtų matoma, apčiuopiama ir pagrįsta sąžiningais rezultatais, o ne tik mokestinėmis paskatomis. Tik tada ši sistema taps patikima ir patraukli – ir tiems, kurie jau kaupia, ir tiems, kurie svarsto tai daryti ateityje.
„, – pažymėjo darbuotojų atstovė.

Darbdavių įtraukimas į NKS derybas įneštų teisinę painiavą

Vėliau TT posėdyje svarstytas darbdavių pusės prašymas į Nacionalinės kolektyvinės sutarties (NKS) derybas įtraukti darbdavių organizacijas, kurios atstovautų valstybės ar savivaldybių valdomoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, veikiančioms pagal rinkos principus.

Anot darbdavių atstovų, šiuo metu NKS derybose darbdavių pusei atstovauja tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tačiau jos atstovavimas esą nėra pakankamai efektyvus dėl šių juridinių asmenų ekonominės specifikos. Ministerijos prioritetai labiau orientuoti į socialinius tikslus, o ne į įmonių konkurencingumą. Tuo metu darbdavių organizacijos geriau atliepia verslo interesus ir galėtų konstruktyviau dalyvauti socialiniame dialoge.

Visgi profesinių sąjungų atstovai laikėsi nuomonės, kad darbdavių įtraukimas į nacionalinės kolektyvinės sutarties derybas galimas tik esant aiškiam teisiniam pagrindui ir valstybės (kaip savininkės) įgaliojimui, o štai skuboti pokyčiai gali sukelti painiavą ir sumenkinti derybų teisėtumą.

Anot Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės Irenos Petraitienės, darbdavių atstovų įtraukimas į nacionalinės kolektyvinės sutarties derybas būtų tikrai per ankstyvas. Trūksta aiškumo, kurios įmonės norėtų dalyvauti, o ypač sudėtinga situacija su savivaldybių įmonėmis, nes kiekvienas finansinis sprendimas turi būti derinamas su savivaldybės taryba. Be to, Darbo kodekse yra aiškiai apibrėžtas derybų formatas – derasi profesinės sąjungos ir Socialinės apsaugos ministerija. O jei išties būtų poreikis plėsti derybininkų ratą, reikalingas rimtas parengiamasis darbas.

D. Jakutavičė pažymėjo, kad pagal dabartinį reglamentavimą įmonės pačios derėtis negali, jei neturi valstybės – kaip savininkės – įgaliojimų. Darbdavių organizacijos galėtų dalyvauti derybose tik tuo atveju, jei valstybė (kaip savininkė) joms suteiktų įgaliojimus: pati valstybė yra sprendimų priėmėja, ne darbdavių organizacijos ar lobistai. Pasak LPSK laikinosios vadovės, ir pagal dabar galiojantį Darbo kodeksą (DK) galima suinteresuotoms pusėms susitarti – tad tikrai nebūtina inicijuoti DK pakeitimų, bet reikalinga tik gera valia ir teisingai organizuotas procesas.

Tuo metu LPSK pirmininkės pavaduotojas Artūras Černiauskas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu teisės aktai leidžia suinteresuotoms pusėms į derybas kviestis ekspertus, kurie gali teikti patarimus. Taigi, verslo atstovų įtraukimas į derybas galimas atliekant ekspertų funkciją – jie neturėtų dalyvauti kaip visateisiai derybininkai. Valstybė nesikiša į privačių įmonių derybas, tad ir verslas neturėtų reguliuoti valstybės sprendimų. Jo nuomone, diskusija turėtų būti apie tai, kaip geriausiai organizuoti procesą, o ne kaip keisti derybų logiką.

Kitas Trišalės Tarybos posėdis vyks liepos 22 d.