2025 m. kovo 4–5 d. Briuselyje įvykusiame Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) Vykdomojo komiteto posėdyje buvo priimtos kelios svarbios rezoliucijos ir pareiškimai, kuriais siekiama stiprinti darbuotojų teises, gerovę ir profesinių sąjungų atsinaujinimą Europoje.

Rezoliucija „Dėl darbo rinkos trūkumų: raginimas siekti kokybiškų darbo vietų, užtikrinant sanglaudą ir įtrauktį“.

Ši rezoliucija pabrėžia, kad nors darbo jėgos trūkumas nėra visuotinis visose valstybėse narėse, jis tampa reikšminga tema Europos politikos diskusijose.

Pagrindiniai rezoliucijos akcentai:

• Kokybiškų darbo vietų kūrimas ir darbo sąlygų gerinimas: ETUC ragina investuoti į saugias ir stabilias darbo vietas su deramomis darbo sąlygomis ir atlyginimais, siekiant padidinti darbdavių, profesijų ir sektorių patrauklumą.
• Kolektyvinių derybų stiprinimas: Akcentuojama kolektyvinių derybų svarba užtikrinant teisingus atlyginimus, veiksmingą darbuotojų teisių ir apsaugos įgyvendinimą, stabilų užimtumą bei saugias ir sveikas darbo vietas.
• Teisė į mokymą: Pabrėžiama, kad mokymai turi būti prieinami visiems darbuotojams darbo metu, be papildomų išlaidų. Skatinama stiprinti įgūdžių ugdymo, mokymosi visą gyvenimą politiką bei skatinti švietimą ir mokymą visais lygmenimis.
• Lyčių lygybės užtikrinimas: Akcentuojama būtinybė spręsti nelygybę darbo rinkoje ir didinti moterų dalyvavimą, užtikrinant vienodą prieigą prie kokybiškų darbo vietų ir skaidrumą atlyginimų srityje.
• Investicijos į viešąsias paslaugas ir socialinę apsaugą: Pabrėžiama, kad regionų patrauklumas taip pat priklauso nuo tinkamų gyvenimo standartų, įskaitant prieigą prie įperkamo būsto, švietimo, vaikų priežiūros, viešojo transporto ir aukštos kokybės viešųjų paslaugų.

ETUC taip pat išreiškė susirūpinimą dėl Europos Komisijos pasiūlymo pratęsti vyresnio amžiaus darbuotojų dalyvavimą darbo rinkoje, neatsižvelgiant į jų teisę į orią senatvę. Pabrėžiama, kad bet koks darbo pratęsimas po pensinio amžiaus turėtų būti savanoriškas ir teikti naudą darbuotojams.

Be to, ETUC gina laisvą judėjimą kaip pagrindinę darbuotojų teisę, tačiau pabrėžia, kad darbo mobilumas negali kompensuoti prastų darbo sąlygų, nepakankamo mokymo ar mažo atlyginimo.

Rezoliucija dėl darbuotojų su negalia teisių gynimo

Darbuotojai su negalia išlieka viena labiausiai pažeidžiamų grupių darbo rinkoje, susidurianti su žemu įdarbinimo lygiu, nestabiliomis darbo sąlygomis ir diskriminacija. ETUC ragina ES imtis įpareigojančių priemonių gerinti šių darbuotojų padėtį.

Pagrindiniai rezoliucijos akcentai:

• Lygios galimybės darbo rinkoje: būtina mažinti diskriminaciją, užtikrinti deramą užmokestį ir stabilumą darbe.
• Darbo sąlygos ir pritaikymas: darbdaviai privalo suteikti darbuotojams su negalia tinkamas darbo sąlygas ir priemones. Darbdaviai privalo įgyvendinti prevencines priemones, kad būtų išvengta profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų.
• Socialinės dirbtuvės: jos turi garantuoti sąžiningą atlygį, tinkamą mokymą ir realias galimybes integruotis į atvirą darbo rinką.
• Duomenų rinkimas ir stebėsena: reikia daugiau statistinių duomenų apie darbuotojus su negalia, jų galimybes ir darbo sąlygas.
• Judumo užtikrinimas: būtina užtikrinti, kad judėjimo laisvė ES nesukeltų problemų dėl negalios išmokų ir socialinių garantijų.

ETUC taip pat kritikuoja sprendimą perkelti negalios politiką iš Užimtumo direktorato į Teisingumo direktorato priežiūrą bei pasitraukimą iš Horizontaliosios antidiskriminacinės direktyvos svarstymo. Rezoliucija pabrėžia, kad darbuotojai su negalia turi būti aktyviai įtraukti į profesinių sąjungų veiklą ir atstovaujami derybose dėl jų darbo teisių.

Rezoliucija dėl direktyvos dėl profesinės karščio rizikos prevencijos

Didėjantis klimato kaitos poveikis kelia pavojų darbuotojų sveikatai ir saugai dėl ekstremalių karščio bangų. ETUC reikalauja įpareigojančios ES direktyvos, siekiant užtikrinti darbuotojų apsaugą nuo profesinės karščio rizikos.

Pagrindiniai reikalavimai:

• Teisiniai šilumos ribojimai: direktyvoje turi būti nustatytos maksimalios darbo temperatūros, atsižvelgiant į darbo pobūdį, intensyvumą bei veiklos vietą (lauke ar patalpose).
• Privalomas rizikos vertinimas: darbdaviai turi taikyti išplėstinius rodiklius (pvz., temperatūrą, drėgmę, oro srautą, saulės poveikį) ir tarptautinius standartus.
• Darbuotojų grupių apsauga: būtina įvertinti skirtingų grupių pažeidžiamumą (lauko darbuotojai, nėščiosios, menopauzės laikotarpį išgyvenantys, vyresnio amžiaus darbuotojai, migrantai, sezoniniai darbuotojai).
• Prevencija kolektyvinėse sutartyse: profesinės sąjungos turi būti įtrauktos į šilumos valdymo planų rengimą ir įgyvendinimą.
• Darbdavių atsakomybė: privalomas šešėlio užtikrinimas, ventiliacijos sistemos, nemokamas geriamasis vanduo, sanitarinės sąlygos bei pritaikytos darbo pertraukos.
• Apsaugos priemonės: darbuotojai turi turėti teisę nutraukti darbą be jokių neigiamų pasekmių, jei jiems kyla tiesioginis pavojus sveikatai. Darbdaviai privalo užtikrinti tinkamą darbo aprangą, UV apsaugą ir reguliarias sveikatos patikras.
• Atlyginimo kompensavimo mechanizmai: turi būti svarstoma kompensacija darbuotojams dėl darbo sustabdymo per ekstremalias karščio bangas.

Dirbtinis intelektas darbuotojams, o ne tik pelnui: kokybiškos darbo vietos skaitmeninėje eroje

Dirbtinis intelektas (DI) turi didelį poveikį darbo rinkai ir darbo sąlygoms, tačiau jo poveikis priklauso nuo to, kaip jis yra naudojamas. DI gali padidinti darbo našumą, tačiau taip pat kelia grėsmes darbuotojams, tokioms kaip darbo vietų praradimas, mažesni atlyginimai ir didėjanti nelygybė. Be tinkamų reguliavimų, DI gali sukelti diskriminaciją, pakenkti privatumo teisėms ir susilpninti darbuotojų apsaugą.

ETUC pabrėžia, kad būtina imtis šių veiksmų, siekiant užtikrinti, kad DI būtų naudingas darbuotojams ir visuomenei:

• Algoritmų sistemos darbo vietose – ETUC ragina Europos Komisiją priimti direktyvą, reglamentuojančią algoritmų naudojimą darbo vietose, užtikrinant, jog DI prižiūrėtų ir kontroliuotų ne pats save, o kad tai atliktų žmogus.
• DI atsakomybė – ETUC kritikuoja Komisijos sprendimą atšaukti DI atsakomybės direktyvą, kuri turėjo užtikrinti, kad įmonės būtų atsakingos už DI sukeltą žalą darbuotojams.
• Kūrybos darbų apsauga ir autorių teisės – ETUC pabrėžia, kad DI technologijos gali kelti grėsmę autorių teisėms, todėl būtina stiprinti GDPR (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) įgyvendinimą ir užtikrinti sąžiningą atlygį kūrėjams.
• Poveikis aplinkosaugai – ETUC ragina imtis priemonių, kad DI vystymas neturėtų neigiamo poveikio aplinkai, ir kad būtų užtikrintas tvarus energijos naudojimas ir išteklių taupymas.
• DI monopolių problemos – ETUC ragina stiprinti konkurencijos taisykles ir užtikrinti, kad didžiosios technologijų korporacijos nesukurtų monopolijų DI srityje, taip pat skatinti atvirą ir decentralizuotą DI kūrimą.
• Investicijos į Europos DI infrastruktūrą – ETUC ragina investuoti į Europos skaitmeninę infrastruktūrą ir vystyti DI projektus, kurie būtų orientuoti į darbuotojų teises ir etinius standartus.

ETUC pabrėžia, kad reikia tvirtų reguliavimo priemonių, kad DI diegimas būtų naudingas darbuotojams ir nepažeistų jų teisių.

ETUC pozicija dėl e. deklaracijos komandiruotiems darbuotojams

Europos Komisijos siūloma e. deklaracija yra pavojingas perteklinio administracinių procedūrų supaprastinimo pavyzdys, skatinamas verslo lobistų. Nuo pat pirmojo paskelbimo 2021 m. pagrindinis šios iniciatyvos tikslas buvo sumažinti neva pernelyg didelę administracinę naštą komandiruojantiems darbdaviams. ETUC kritika:

• Grėsmė darbuotojų teisėms: Komandiruoti darbuotojai yra tarp pažeidžiamiausių, o kovai su sukčiavimu, išnaudojimu ir nesąžininga konkurencija būtina turėti patikimus duomenis. E. deklaracija gali sumažinti prieigą prie svarbios informacijos, silpnindama darbo inspekcijų galimybes vykdyti priežiūrą.
• Socialinių partnerių ignoravimas: Komisija rengė pasiūlymą daugiausia atsižvelgdama į darbdavių kaštų mažinimą, bet nesuteikė pakankamai galimybių socialiniams partneriams ir darbo inspekcijoms dalyvauti formuojant informacijos rinkimo kriterijus.
• Nepakankamas poveikio vertinimas: Komisija neatliko tinkamos alternatyvų analizės, neatsižvelgė į galimas rizikas ir neįvertino poveikio nacionalinėms sistemoms.
• Rizika atverti duris socialiniam dempingui: Pasiūlymas gali palengvinti nesąžiningas praktikas, ypač stambioms tarptautinėms įmonėms ir rangovams, veikiančioms fiktyvių komandiruočių pagrindu.

ETUC siūlymai:

• Savanoriška ir daugiakalbė priemonė: E. deklaracija turėtų likti neprivaloma ir taikyti tik minimalius reikalavimus, leidžiant valstybėms narėms papildyti duomenų rinkinius pagal vietos darbo rinkų poreikius.
• Efektyvesnis duomenų valdymas: Duomenys turėtų būti prieinami nacionalinėms darbo inspekcijoms ir profesinėms sąjungoms, užtikrinant tinkamą priežiūrą ir laikymąsi kolektyvinių sutarčių.
• Panaikinamų reikalavimų peržiūra: Komisija turėtų pateikti aiškų sąrašą, kokie informacijos punktai laikomi nereikalingais ir kodėl.
• Darbuotojų teisės ir duomenų apsauga: Komandiruotiems darbuotojams turi būti suteikta teisė gauti informaciją apie savo statusą, sąlygas ir turėti galimybę ištaisyti netikslius duomenis.