Transporto priemonių sekimas, darbo kompiuterio stebėsena, tikrinimas, su kuo darbuotojas bendrauja elektroniniu paštu (ir ką siunčia), telefoninių pokalbių įrašymas, stebėsena vaizdo kameromis ir t.t. – visa tai yra darbuotojų stebėsena.

Bet kokia slapta darbuotojų stebėsena yra neteisėta. Net jeigu darbuotojai ir duoda sutikimą stebėjimui, tai nėra tai nėra teisėtas pagrindas juos stebėti.

Pirmiausia, darbuotojų stebėsenai turi būti nustatytas konkretus tikslas, pavyzdžiui, stebėjimas vaizdo kameromis siekiant užtikrinti darbų saugą. Taip pat darbdavys privalo turėti teisėtą pagrindą duomenų tvarkymui. Paprastai tai būna teisėtas interesas. Tačiau nepakanka tik formaliai nurodyti šį pagrindą, jį reikia pagrįsti ir įrodyti. Tam darbdavys turi atlikti teisėtų interesų vertinimo testą, ar įmonės teisėti interesai tikrai yra viršesni už darbuotojų ar trečiųjų asmenų teises apsaugoti savo asmens duomenis.

Pagrindus, jog egzistuoja pagrįstas ir teisėtas interesas vykdyti darbuotojų stebėseną, reikia įvertinti, ar nėra būtina atlikti ir poveikio duomenų apsaugai vertinimą. Atliekant šį vertinimą turi būti išsamiai įvertinami galimi pavojai ir priemonės tokiam pavojui sumažinti.

Darbdavys privalo parengti bet kokios darbuotojų stebėsenos tvarką bei su ja supažindinti visus darbuotojus. Taisyklės turi būti aiškios ir lengvai prieinamos susipažinti. Darbdaviui rekomenduojama į tokios tvarkos kūrimą įtraukti profesinę sąjungą ar darbo tarybą.

Tvarka turėtų apimti (nebaigtinis sąrašas):

• kokie darbuotojai bus stebimi (jeigu ne visi, tai kokie ir dėl kokių priežasčių, kaip jie buvo atrinkti);
• kokiais atvejais;
• kokiomis sąlygomis bus stebimi;
• ar bus stebimas naudojimasis visais įmonės įrankiais (pavyzdžiui, bus stebima tik viena ar dalis sistemų, el. paštas, naršymas internete etc.);
• ar bus vykdoma nuolatinė, ar periodinė stebėsena. Jeigu periodinė, tai koks bus jos periodiškumas ir kodėl.

Su parengta tvarka darbuotojai turėtų būti supažindinti pasirašytinai bei atsakoma į jiems rūpimus klausimus.

Stebėsenos priemonės turi būti proporcingos ir garantuoti darbuotojo apsaugą nuo darbdavio savivalės, tad darbuotojas turi turėti galimybę išsaugoti savo teisę į privatumą darbo metu. Nors darbdavys gali nustatyti tam tikras elgesio darbo vietoje taisykles, jos negali paneigti darbuotojo teisės į asmeninį gyvenimą.

Todėl, pavyzdžiui, darbuotojų persirengimo patalpose, tualetuose, poilsio kambariuose vaizdo stebėjimas negali būti vykdomas. Jeigu to nepaisoma, darbuotojai turėtų su skundu kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją.