Žmonių skaičius Europos Sąjungoje, kurie negali sau leisti palaikyti šilumos savo namuose, per pragyvenimo išlaidų krizę padidėjo per 16 milijonų – ir dauguma jų buvo dirbantys asmenys.

2019 m. apie 7 % Europos gyventojų negalėjo sau leisti deramai apšildyti savo namų – tai prilygo 30,7 mln. žmonių, tarp jų 13,4 mln. dirbančiųjų.

Tačiau naujausi duomenys rodo, kad energetinio skurdo lygis 2023 m. išaugo iki 10,6 % – tai yra 47,5 mln. žmonių, tarp jų 23,7 mln. dirbančiųjų.

Energetinis skurdas – tai būsena, kuomet žmonės dėl finansinių sunkumų negali išlaikyti pakankamo namų šildymo lygio arba moka už energiją tiek, kad tai kelia grėsmę kitoms jų gyvenimo sritims.

Šokiruojantis padidėjimas buvo atskleistas Europos profesinių sąjungų instituto (ETUI) analizuojant „Eurostat“ duomenis ir paskelbtas prieš Europos Komisijos „Švarios pramonės susitarimo“ pristatymą, kuris apima veiksmų planą prieinamos energijos užtikrinimui.

Žmonių, negalinčių apšildyti savo namų, skaičius

Metai	Bendras skaičius	Procentinė dalis	Dirbančiųjų skaičius	Dirbančiųjų dalis tarp visų, negalinčių apšildyti namų
2019	30 783 358	6,9 %	13 448 824	43,69 %
2023	47 573 126	10,6 %	23 727 596	49,88 %

Šaltinis: Europos profesinių sąjungų instituto (ETUI) „Eurostat“ duomenų analizė.

Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) ragina ES energetikos ir būsto komisarą Jørgenseną įtraukti šias priemones į veiksmų planą prieinamos energijos užtikrinimui:

• Kainų kontrolę, siekiant apsaugoti namų ūkius nuo nepastovių energijos kainų ir išvengti energetinio skurdo;
• Privalomą draudimą atjungti energijos tiekimą tiems, kurie negali sumokėti sąskaitų;
• Didesnį finansavimą viešajam energijos infrastruktūros valdymui bei investicijoms;
• Mažesnes skolinimosi kainas atsinaujinančios ir mažai anglies dioksido išskiriančios energijos projektams bei tinklo infrastruktūrai;
• Užtikrinimą, kad visos viešosios lėšos energijai būtų susietos su socialiniais reikalavimais įmonėms (kolektyvinės derybos, sąžiningas darbo užmokestis, saugios darbo sąlygos ir darbuotojų teises);
• Veiksmus, užtikrinančius prieinamą švarią energiją pramonei, verslui ir namų ūkiams, stiprinant demokratinę kontrolę ir infrastruktūros planavimą.

ETUC generalinė sekretorė Esther Lynch teigė:

„Didelės energijos kainos daro poveikį pramonei, darbo vietoms ir namų ūkiams. Šokiruojantis dirbančių žmonių, negalinčių apšildyti savo namų, skaičiaus augimas, kartu su sunkumais mokant nuomą ir įperkant maistą, aiškiai parodo, kodėl ES privalėjo imtis veiksmų dėl darbo užmokesčio didinimo ir kodėl Minimalaus darbo užmokesčio direktyva turi būti skubiai įgyvendinta visose valstybėse narėse.

Jei ji bus tinkamai įgyvendinta, minimalaus darbo užmokesčio direktyva ne tik užtikrins, kad pagrindiniai atlyginimai atitiktų pragyvenimo išlaidas, įskaitant namų šildymo kainas, bet ir kad daugiau žmonių galėtų gauti kolektyvinėmis derybos nustatytus, didesnius ir sąžiningesnius atlyginimus.”

ETUC konfederacinis sekretorius Ludovic Voet pridūrė:

„Šiuo metu Europoje nuo šalčio kasmet miršta 363 500 žmonių, todėl didžiulis energijos neįperkančių žmonių skaičiaus augimas reikalauja skubių veiksmų.

Veiksmų planas prieinamos energijos užtikrinimui turi apimti priemones, atitinkančias šią didėjančią krizę, kurią patiria dirbantieji Europoje, diegiant kainų kontrolės mechanizmus bei privalomą atjungimų draudimą.

Taip pat būtina spręsti esminį rinkos nepakankamumą, suteikiant viešajam sektoriui didesnį vaidmenį planuojant prieinamą, švarų ir patikimą energijos tiekimą bei užkertant kelią pelno siekimu pagrįstiems sprendimams, kurie stumia milijonus žmonių į skurdą.

Tai ne tik reikštų mažesnes energijos sąskaitas dirbančiųjų namų ūkiams, bet ir apsaugotų darbo vietas, sumažinant spaudimą, kurį įmonėms daro aukštos energijos kainos.“

Pagal Europos profesinių sąjungų konfederacijos pranešimą spaudai.