Gruodžio 6 d. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, vykdydama Europos Sąjungos finansuojamą projektą „LABOUR-INT 3: Iniciatyva, skirta migrantų integracijai į darbo rinką“, surengė antrąją konferenciją „Užsieniečiai Lietuvos darbo rinkoje“, kuri skirta profesinių sąjungų atstovams ir visiems, kurie vienaip ar kitaip susiduria su darbo migrantais.
Pirmoji pranešėja – Užimtumo tarnybos (UŽT) Paslaugų užsieniečiams skyriaus vedėja Ernesta Varnaitė skaitė pranešimą tema „Užsieniečiai Lietuvos darbo rinkoje“. Ji pristatė UŽT registruojamų laisvų darbo vietų bei nedarbo statistiką. Dirbančiųjų skaičius per dvejus metus stabilizavosi: gruodžio 1 d. šalyje dirbo 1,46 mln. apdraustųjų. Kita tendencija – auga registruotas nedarbas: gruodžio 1 d. jis sudarė 8,7 proc., šiuo metu yra virš 7 tūkst. daugiau bedarbių nei prieš metus.
Taip pat, anot pranešėjos, daugėja registruotų bedarbių iš trečiųjų šalių. UŽT registruojami tik tie užsieniečiai, kurie turi leidimus gyventi Lietuvoje, išimtys daromos daliai Ukrainos gyventojų. Daugiausiai bedarbių – ukrainiečiai – 68 proc., taip pat – rusai, baltarusiai, į dešimtuką dar patenka ir Indijos, Sirijos, Kazachstano, Azerbaidžano, Armėnijos, Afganistano, Turkijos piliečiai. Daugiausiai jų – moterys, pusė bedarbių yra vyresni nei 50 metų, dauguma – be profesinio pasirengimo.
Lietuvių kabos nežinojimas yra vien iš pagrindinių kliūčių įsidarbinti, poreikis jos mokytis išaugo šiais metais, kai buvo priimti Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos nuo 2026 m. aptarnavimo srityje dirbantys užsieniečiai privalės mokėti lietuvių kalbą.
UŽT duomenimis, šiemet įdarbinta apie 70 tūkst. užsieniečių, dauguma iš jų – Ukrainos, toliau rikiuojasi Baltarusija ir Uzbekistanas, iš pastarosios šalies įdarbintųjų skaičiai gerokai išaugę. Daugiausiai įdarbinta tarptautinių krovinių vežėjų.
E. Varnaitė taip pat informavo apie naujoves nuo kitų metų: pakeistas užsieniečių įsivežimo kvotos mechanizmas: nebebus trūkstamų profesijų sąrašo, bus įvesta viena baigtinė kvota visoms profesijoms. Įstatymas numato, kad kvota negali būti didesnė nei 1,4 proc. nuo Lietuvos gyventojų, kitiems metams siūloma, kad kvota būtų ne daugiau nei 25 tūkst. trečiųjų šalių piliečių. Kvota taikoma naujai atvykstantiems dirbti į Lietuvą užsieniečiams. Išnaudojus kvotą – jokių kitų galimybių darbuotojų įsivežti nebus. Tiesa, į kvotą neįeina aukštos kvalifikacijos, Lietuvoje studijas baigę užsieniečiai, taip pat tie, kurie patenka į negalinčiųjų į kilmės šalį grįžti kategoriją.
Integracijos iššūkiai, su kuriais susiduriama maisto pramonėje
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos (LMP) pirmininkas Raimondas Tamošauskas pavardijo problemas, su kurioms susiduriama, kai darbo kolektyvuose atsiranda darbuotojų užsieniečių. Anot jo, įmonėse, kurios moka aukštus atlyginimus, pvz., „Philip Morris“ (jos profsąjunga yra LMP narė), poreikio atsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių nėra, tačiau maisto pramonė yra imli darbo jėgai, kuriai reikalinga žema kvalifikacija, o atlyginimai žemesni už šalies vidutinį atlyginimą. Tokios prielaidos sudaro sąlygas verslui ieškotis darbuotojų trečiosiose šalyse, nes vietiniams tokie darbai nėra itin patrauklūs.
Po LMP skėčiu yra organizuoti ir „Vičiūnų grupės“ darbuotojai. Ši įmonė – didžiausia Europoje žuvies produktų gamintoja, kurioje dirba virš 7000 darbuotojų. Darbuotojai į profesinę sąjungą yra susibūrę Plungėje, kur yra du fabrikai ir dirba 2000 darbuotojų. Anot R. Tamošausko, kadangi regione darbuotojų trūksta, šiose gamyklose įdarbinami ir užsieniečiai. Yra dvi jų kategorijos: tie, kurie jau gyvena Lietuvoje ir įsidarbina patys (daugiausiai – Ukrainos piliečiai), ir tie, kuriuos įmonė randa ir jų atsivežimą organizuoja pati. Taip pat įmonės dar naudojasi laikinojo įdarbinimo įmonių, kurios įsiveža užsieniečių darbuotojų paslaugomis. Pagrindinės darbuotojų „importo“ šalys: Ukraina, Baltarusija, Šri Lanka, Kirgizija, Kazachstanas.
Pasak R. Tamošausko, įmonės vis dėlto stengiasi integruoti tokius darbuotojus – darbo sutartys sudaromos ir užsieniečiams suprantama kalba, taip pat visos saugaus darbo instrukcijos yra pateikiamos rusų ir anglų kalbomis, šiomis kalbomis kalbantys būna ir tokių darbuotojų tiesioginiai vadovai. Yra atvejų, kai darbuotojas nekalba nė viena iš šių kalbų, tuomet įmonė samdo vertėją. Tačiau problema yra komplikuota komunikacija tarp pačių darbuotojų, kuri yra svarbus darbų saugos aspektas.
LMP vadovas išvardino iššūkius, su kokiais susiduriama integruojant užsieniečius į darbo vietas: kitokia darbo kultūra, dėl ko kartais tarp darbuotojų kyla priešprieša; kalbos barjeras, sukeliantis nesusipratimų; taip pat – užsieniečiai darbuotojai neturi informacijos apie darbo sąlygas Lietuvoje.
Jis pažymėjo, jog žmonės, kurie atvyksta dirbti iš trečiųjų šalių, pradeda jungtis į profsąjungas, jeigu įmonėje tokios yra. Užsieniečių narių turi ir Maistininkų profesinė sąjunga. Tai išties padeda užsieniečių integracijos procesams. R. Tamošausko manymu, kalbant apie darbuotojų atsivežimą iš trečiųjų šalių, šie pirmiausia turėtų gauti atmintinę apie darbo sąlygas Lietuvoje, apie veikiančias profesines sąjungas. Taip pat galima būtų pasinaudoti Islandijos pavyzdžiu, ir užsienietis, atvykęs dirbti į kokią nors įmonę, turėtų automatiškai tapti jos profesinės sąjungos nariu. Be to, anot pranešėjo, galima būtų įvesti nuostatą, kad darbdaviai, kurių įmonėse nėra profsąjungų, negalėtų pretenduoti ir į užsieniečių įdarbinimo kvotą.
Platforminis darbas – pilkoji zona
Apie platforminį darbą ir migrantų darbuotojų problematiką papasakojo Kurjerių asociacijos, priklausančios Gegužės 1-osios profesinei sąjungai, koordinatorius Linas Mazgeika. Jis pristatė, kas yra platforminis darbas. Skaičiuojama, kad nuo 28 mln. tokį darbą dirbusių žmonių 2022 m., 2025 m. jų išaugti gali iki 43 mln. Lietuvoje, kaip ir daugumoje Rytų Europos šalių, platforminis darbas laikomas individualiu, tai reiškia, kad tokie darbuotojai turi mažiau garantijų, nėra pajamų ir darbo vietos saugumo, jie turi savarankiškai susimokėti mokesčius. ES yra atvejų, kai platforminis darbas dirbamas su darbo sutartimi, taip pat yra šalių, kuriose taikomas tarpinis variantas.
Anot pranešėjo, darbas platformose yra labai problematiškas jau ir vietiniams, o su dar daugiau ir sudėtingesnėmis problemomis susiduria migrantai. Kiek jų dirba platformose, nėra žinoma, nes platformų savininkai neatskleidžia tokios informacijos. Be to, jie naudojasi susidariusia priešiškumo taro vietinių ir migrantų darbuotojų situacija, nes užsieniečiai lengviau sutinka dirbti prastesnėmis darbo sąlygomis. Susiskaldymas tarp darbuotojų kyla dėl konkurencijos, manymo, kad migrantai atima vietinių darbus. Migrantams dar sunkiau kreiptis pagalbos, nėra kalbos mokymo infrastruktūros.
Kurjerių asociacijos atstovas taip pat informavo apie užsieniečių įdarbinimą per tarpininkes įmones, viliojančias užsieniečius atvykt į Europą, už paslaugą susimokant.
Pasak L. Mazgeikos, vilčių suteikia ES direktyva dėl platforminio darbo, kuri įpareigoja šalis parengti platforminio darbo reglamentavimą.
—–
LPSK, kartu su kitomis nacionalinėmis, Europos ir tarptautinėmis organizacijomis, vykdo Europos Sąjungos finansuojamą projektą „LABOUR-INT 3: Iniciatyva, skirta migrantų integracijai į darbo rinką“.
LPSK projekto metu teikia teisines konsultacijas migrantams (anglų, rusų kalbomis), organizuojami mokymai profesinių sąjungų atstovams, dalijamasi gerąja patirtimi. Per visą projekto vykdymo laikotarpį bus sukurtas teisinės pagalbos migrantams tinklas, kuris padės jiems apsisaugoti nuo išnaudojimo darbe.
