Gruodžio 17 d. įvyko eilinis Lietuvos trišalės tarybos posėdis. Jis buvo netradicinis, nes dar nėra suformuota vyriausybės atstovų pusė. Naujoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pradėjusi posėdį išreiškė viltį, kad ateityje Trišalės tarybos reikšmė augs ir paragino tarybos narius pasidalinti savo lūkesčiais ir palinkėjimais. Ji taip pat pristatė viceministrę Aušrą Putk, kuri tęs vyriausybės pusės pirmininkavimą Trišalei tarybai.

Buvo pasidžiaugta, jog ministrė I. Ruginienė yra „išaugusi“ trišalėje taryboje, todėl tikrai supranta socialinio dialogo reikšmę.

Kalbėjusieji tarybos nariai išreiškė viltį, kad Trišalė taryba būtų ne vien apie darbo santykius, o apimtų ir daugiau ekonominių-socialinių valstybės gyvenimo aspektų, pvz., ieškant sutarimo mokesčių klausimais. Darbdavių pusei labiausiai rūpėjo darbo imigracijos reikalai, ypač nuo kitų metų įvedama baigtinė darbuotojų iš trečiųjų šalių įsivežimo kvota. Taip pat juos neramina naujos valdančiosios daugumo pažadai įvesti realius progresinius mokesčius.

LPSK atstovas Trišalėje taryboje Artūras Černiauskas priminė apie trišales tarybas prie Užimtumo tarnybos ir Sodros, kurios realiai yra neveikiančios, nes nepriiminėja jokių sprendimų. Anot jo, būdamos veiksnios jos palengvintų ir nacionalinės trišalės tarybos darbą.

Laikinasis LPSK vadovas Audrius Gelžinis palinkėjo socialinių partnerių santykiuose išlaikyti ir tam tikrą sveiką antagonizmą, nes ieškodami bendro sutarimo tiek profesinės sąjungos, tiek darbdaviai turi bei gina skirtingus interesus. O profesinėms sąjungoms, kaip silpnesnei darbo santykių pusei, jis palinkėjo būti gerai organizuotoms.

Kita LPSK atstovė Trišalėje taryboje Dalia Jakutavičė linkėjo visiems konstruktyvumo, lankstumo ir konkretumo. „Mažiau kalbų, daugiau darbų“, – sakė ji ir priminė, kad nuo Trišalėje taryboje daromų sprendimų priklausys šalies ateitis, todėl reikia turėti bendrą viziją, kokios jos norime.