Teisė streikuoti yra esminė asociacijų laisvės dalis. Dažniausiai streikuojama dėl didesnio darbo užmokesčio ir geresnių darbo sąlygų. Panaikinus teisę streikuoti, įmonėms būtų atrištos rankos piktnaudžiauti savo galia, kaupti didesnį pelną, nesiderėti su darbuotojais dėl atlyginimų ir bloginti darbo sąlygas.
Teisę streikuoti saugo Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 87-oji konvencija. Darbo sustabdymas yra labai svarbus derybų įrankis, kurio pagrindinis tikslas – atsverti darbdavio galią ir pakeisti jėgų balansą, o teisės streikuoti apribojimas turėtų rimtų pasekmių visiems darbuotojams.
Pateikiame penkias pagrindines priežastis, kodėl mums reikia teisės streikuoti:
- Streikas yra kraštutinė, bet kartais vienintelė darbuotojų priemonė apsisaugoti.
- Streikas leidžia išvengti visiškos priklausomybės nuo darbdavio malonės.
- Streikas sukuria daugiau pusiausvyros tarp darbuotojų ir darbdavių jėgų.
- Neginant savo teisės streikuoti, vis daugiau vyriausybių gali uždrausti streikus ir bausti žmones, išdrįsusius tai daryti.
- Dauguma streikų vyksta dėl darbo užmokesčio ir geresnių darbo sąlygų. Nesant galimybei surengti streiką, įmonės galės kaupti didesnius pelnus, nesidalinant jo su darbuotojais ir bloginant darbo sąlygas.
Nemažai pasaulio šalių jau dabar kėsinamasi į teisę streikuoti. 2015 m. TDO darbdavių grupė ir kai kurios valstybės užginčijo TDO 87 konvenciją dėl asociacijų laisvės, kurią yra ratifikavusios 153 šalys. Praėjusiais metais vykusiame TDO Valdymo tarybos posėdyje darbdavių grupė vėl kėsinosi į 87-ąją konvenciją, siūlydama prie jos pridėti protokolą, kuriuo atskirai reglamentuojama teisė streikuoti, tokiu būdu neigiant, jog teisė streikuoti įeina į asociacijų laisvės apibrėžimą ir jog konvencija jau dabar gina teisę streikuoti. Tarptautinės profesinės sąjungos griežtai priešinosi ir priešinsis tokiems pasiūlymams.
Pagal Industriall informaciją.