Pastarosiomis dienomis visoje Europoje nuvilnijo įspūdingos protesto akcijos, kuriose dalyvavo ūkininkai ir jiems prijaučiantieji. Šie protestai sulaukė „balto“ pavydo: daugelis stebėjosi ūkininkų organizuotumu ir gebėjimu drąsiai reikšti savo poziciją bei reikalavimus. Tokio spaudimo neatlaikė ne tik vyriausybės, bet ir Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen, kuri vasario 6 d. rekomendavo blokui atsisakyti ne vienerius metus puoselėto plano sumažinti pesticidų naudojimą žemės ūkyje.

Kraštutinių dešiniųjų partijos, kurios, kaip prognozuojama, birželį vyksiančiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose smarkiai padidins savo įtaką – įsitraukė į ūkininkų judėjimą, o debatai dėl aplinkosaugos netgi tapo politiškai pavojingi.

Minėtų protestų priežastys siejamos su konkrečiomis situacijomis, tokiomis kaip per didelis reguliavimas, mokesčių įvedimas traktorių kurui, ar Briuselio sprendimas sustabdyti importo muitus Ukrainos prekėms. Tuo pačiu metu šiuos protestus sieja bendra gija: stiprus pasipriešinimas Europos Sąjungos (ES) Žaliajam susitarimui ir tvariai žemės ūkio bei maisto gamybos strategijai „Nuo ūkio iki šakutės“ (angl. From Farm to Fork).

Europos maisto, žemės ūkio ir turizmo profesinių sąjungų federacija (EFFAT), reaguodama į šiuos įvykius, informuoja, kad organizacija pritaria kai kuriems ūkininkų reikalavimams, ypač kai kalbama apie mažas pajamas gaunančius smulkiuosius ūkininkus, nesąžiningą trečiųjų šalių konkurenciją ir teisingų pereinamojo laikotarpio priemonių trūkumą siekiant įgyvendinti ES žaliojo kurso tikslus.

Pabrėžtina, jog jei smulkiesiems ūkininkams sąlygos sunkios, tai ūkių darbininkams jos tiesiog nepakeliamos.

Tačiau tuo pat metu reikėtų atkreipti dėmesį, kad pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria Europos žemės ūkio sektorius, yra ne strategija „Nuo ūkio iki šakutės“, o nesąžiningas turto paskirstymas visoje maisto grandinėje.

Kol mažmeninės prekybos tinklai, didžiosios agrochemijos įmonės ir maisto gigantų akcininkai kasmet uždirba rekordinį pelną, žemės ūkio ir maisto pramonės darbuotojai bei smulkieji ūkininkai, tuo pačiu ir vartotojai, sunkiai stengiasi tiek sau, tiek savo šeimoms užtikrinti sveikesnio maisto bei būtinųjų prekių ir paslaugų.

Kovos su šiuo nepriimtinu paradoksu išeities taškas yra spręsti sistemines problemas, tokias kaip galios koncentracija visoje maisto grandinėje, spekuliacijos maisto prekių rinkose, netvarus požiūris į prekybos susitarimus ir žemės ūkio maisto sektoriaus finansavimą.

„Apgailestaujame, kad šios problemos nepakankamai akcentuojamos ūkininkų protestuose. Beje, strategija „Nuo ūkio iki šakutės“ nėra problema, tačiau atvirkščiai – ji yra sprendimo dalis, nes parodo kelią į priekį, kad mūsų žemės ūkio sektorius išties taptų tvaresnis. Tuo pačiu metu žalieji tikslai negali būti vienašališkai primesti iš Briuselio, nes priešingu atveju jiems aiškiai trūktų socialinio aspekto, kaip ir yra šiuo metu“, – pažymima EFFAT pareiškime.

Taip pat teigiama:

• Norint pakeisti šią nelengvą situaciją, vertėtų suvokti, kad reikia ne atsisakyti tvarių tikslų, bet įgyvendinti juos taikant teisingas pereinamojo laikotarpio priemones, kuriomis būtų atsižvelgiama į ūkių darbuotojų, smulkių ūkininkų ir kaimo bendruomenių interesus.
• Tam reikalingos konkrečios priemonės, pavyzdžiui: aplinkos politikos įgyvendinimas atliekant griežtus socialinio ir ekonominio poveikio vertinimus, socialinių partnerių įtraukimas į perėjimo valdymą ir viešųjų lėšų panaudojimas ekologiškam perėjimui jas susiejant su socialinėmis sąlygomis.
• Be to, siekiant apsaugoti žemės ūkio darbuotojų darbo vietas ir pajamas, reikėtų didinti investicijas į mokymą, socialinę apsaugą ir perkvalifikavimo būdus.

Visgi, viso to nepavyks pasiekti, jei Europa grįš prie taupymo režimo ir nebus atkurta taika Europoje ir visame pasaulyje.

Likus keliems mėnesiams iki EP rinkimų, EFFAT ragina demokratines politines partijas savo politinėse darbotvarkėse svarbiausią vietą skirti pereinamajam laikotarpiui.

„Reikia sukurti naują naratyvą, kuris atsvertų drastiškus kraštutinių dešiniųjų argumentus. Į tvarų perėjimą prie skaitmeninimo bei automatizacijos darbuotojai turi žiūrėti kaip į galimybę sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų, o ne kaip į grėsmę. Kad tai įvyktų, reikėtų atsisakyti ideologinio požiūrio į žaliąjį perėjimą ir pereiti prie praktiško požiūrio, siūlančio konkrečius atsakymus ir sprendimus tiems, kurie baiminasi dėl savo ateities“, – apibendrinama EFFAT pranešime.

Pagal effat.org parengė Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga

​