Ukrainos savigynos poreikiai paskatino šalį žvelgti toliaregiškai ir permąstyti valstybės vaidmenį ekonomikoje. Ieškant būdų, kaip organizuoti šalies ekonomiką, jog atsirastų papildomų išteklių finansuoti gynybą, Ukrainoje bus vykdomos plačios mokestinės reformos.
Ukrainos politika ilgą laiką buvo persmelkta tipinio neoliberalaus mąstymo – orientavimosi į investuotojų pritraukimą, žadant jiems darbo rinkos dereguliaciją ir itin mažus mokesčius. Ekonominis augimas, kurį tai neva garantuotų, leistų finansuoti šalies poreikius.
Tačiau tokie pasiūlymai girdimi vis rečiau. Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka (Serhiy Marchenko) Ukrainos atsigavimo konferencijoje Londone 2023-ųjų birželį pasakė itin reikšmingą kalbą, kuria paprieštaravo kai kurių savo kolegų nuomonei. Jis pasisakė už ilgalaikę vystymosi strategiją, kurioje būtų aiškiai nurodytas prioritetas Ukrainos karo meto ekonominiams poreikiams. „Praeityje buvome atviri bet kokioms investicijoms. Dabar taip nebėra. Jei norite investuoti Ukrainoje, turite palaikyti Ukrainos prioritetus,“ – sakė jis.
Ukrainos ministrų kabinetas paskelbė 2024-2030 m. nacionalinę pajamų strategiją, kurioje drauge su tarptautinėmis organizacijomis (Tarptautiniu valiutos fondu, OECD, Pasaulio banku) numato strategiją, kaip padidinti mokesčių surinkimą ir panaikinti daugybę pastaraisiais metais atsiradusių spragų. Keletas iš planuojamų reformų:
- Progresinis gyventojų pajamų mokestis (dėl tikslių tarifų kol kas susitarta nėra, tačiau planuojama įtvirtinti du papildomus tarifus didelėms ir itin didelėms pajamoms).
- Panaikinama plačiai naudojama fiktyvaus savarankiško darbo sistema, kuri leidžia samdomiems darbuotojams naudotis itin mažais, vos nuo 2% prasidedančiais mokesčių tarifais.
- Viršpelnio mokestis (papildoma valstybės rinkliava įmonėms, kurios gavo didelius pelnus dėl išorinių priežasčių, pavyzdžiui, rinkos svyravimų).
- Muitinės sistemos pertvarka, siekiant mažinti šešėlį ir korupciją.
- PVM koregavimas pagal ES standartus.
Iš esmės Ukraina atsisako fikcijos, kad pavojaus ir karo sąlygomis galima pasikliauti laisva rinka. Nuomonę keičia ir kovos su korupcija aktyvistai, kurie anksčiau buvo linkę manyti, kad rinkos liberalizavimas yra kelias į skaidrų valdymą.
Nepaisant šios įspūdingos pažangos, Ukrainos profesinės sąjungos ragina atkreipti dėmesį į tuo pat metu keičiamą Darbo kodeksą. Naujo darbo kodekso projektas numato daugybę darbuotojams žalingų pakeitimų, kuriais didinama maksimali viršvalandžių trukmė, trumpinamas privalomojo poilsio laikas, lengvinamos darbuotojų atleidimo sąlygos ir kita (plačiau – Ukrainos profesinių sąjungų naujienlaiškyje).
Reikia tikėtis, jog Kyjivas į šalies vystymasį pažvelgs visapusiškai ir šių progresyvių mokestinių reformų fone neužmirš darbuotojų teisių, kadangi ilgalaikė šalies ekonominė sėkmė ir atsparumas grėsmėms priklauso ir nuo plačiosios visuomenės socialinės gerovės.
Šaltiniai:
https://www.socialeurope.eu/ukraine-is-quietly-abandoning-neoliberalism
https://orbitax.com/news/archive.php/Ukraine-Government-Approves-Na-54610