Gruodžio 5 d. Seime patvirtintas 2024 metų biudžetas. Minimalioji mėnesinė alga (MMA) didinama 10 proc. – iki 924 eurų, neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) – 20 proc. – iki 751 eurų.
Senatvės pensijos didės daugiau nei 12 proc. Vidutinė senatvės pensija padidės maždaug 66 eurais ir pasieks 605 eurus, turintiems būtinąjį stažą – didės 70 eurų – iki 644 eurų. Vienišo asmens išmoka, mokama vienišiems neįgaliesiems ir pensinio amžiaus žmonėms, didės apie tris eurus – iki 38,23 euro. Vaiko pinigai didinami iki 96,25 euro per mėnesį, gausioms ir nepasiturinčioms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms – iki 152,9 euro, vienkartinė išmoka gimus vaikui – iki 605 eurų.
Bendrai švietimo susitarimui įgyvendinti skiriama 390 mln. eurų, iš kurių pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčiui didinti numatoma 219,2 mln. eurų.
LPSK pirmininkė Inga Ruginienė pozityviai vertina NPD didinimą, kuris užtikrins didesnę MMA „į rankas“. Juolab kad buvo įtvirtintas trišalis susitarimas, kuris pasiektas Trišalėje taryboje. „Pozityviai vertiname ir vaiko pinigų didinimą, kas prisideda prie vaikų skurdo mažinimo. Tačiau pasakyti, kad žmonės gyvens kitais metais geriau, sunku, nes kelis metus turime rekordišką infliaciją bei su tuo susijusius Europos centrinio banko sprendimus. Tad taupymo diržas žmonėms vis veržiasi, ir tas palyginus gana menkas žmonių pajamų augimas nepadengs išlaidų, kurios didėja kiekvieną dieną. Panašu, kad ir kitais metais žmonėms nebus užtikrintas toks pajamų didėjimas, kuris aplenktų išlaidų augimą“, – komentuoja I. Ruginienė.
Pasak jos, daug abejonių kelia ir viešojo sektoriaus finansavimas bei atlyginimų augimas, dėl kurio darbuotojams kitais metais dar reiks pakovoti. Atskirose įstaigose bus tvirtinamos darbo apmokėjimo sistemos, nuo kurių ir priklausys, kiek iš tiesų didės ar nedidės viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. „Dabar kalbama tik apie bendro darbo užmokesčio fondo didėjimą. Tačiau su biudžetinių įstaigų darbo apmokėjimo reforma atėjo ir nuostata, kad vadovas įgauna visą teisę dalinti tą fondą praktiškai savo nuožiūra. O kiek kokiam darbuotojui pakils ar nepakils atlyginimas priklausys nuo susitarimų darbovietėse. Todėl dar laukia sunkus darbas, kurio rezultatai iš esmės nepriklauso nuo šios dienos sprendimų“, – sako LPSK vadovė.
Jos teigimu, labiausiai nuvilia tai, kad kalbant apie biudžetą diskusijos vyko tik apie biudžeto išlaidas, tačiau nebuvo kalbama, kaip padidinti biudžeto pajamas. „Noriu sugrįžti prie mokestinės pertvarkos, kai buvo palaidoti tie sprendimai, kurie galėjo ženkliai padidinti biudžeto pajamas. Kalbu apie didelių pajamų apmokestinimą, kuris taip ir neprasiskynė kelio, ir mes toliau paliekame lengvatas tam tikrai grupei žmonių, nors buvo žadėtas jas peržiūrėti. Dėl nenoro įteisinti socialiai teisingos mokesčių sistemos, kai turtingieji solidariai proporcingai prisideda prie biudžeto, kitais metais turėsime vis mažiau galimybių investuoti į kokybiškas ir prieinamas viešąsias paslaugas. Kas reiškia, jog visiems mums reiks papildomai susimokėti už švietimo, socialines, sveikatos apsaugos ir kitas būtiniausias paslaugas“, – Seimo priimtą kitų metų biudžetą komentavo LPSK pirmininkė I. Ruginienė.
2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą dar turės pasirašyti Prezidentas.
