DVT. Jungtinių Tautų aukšto lygio politiniame forume dėl darnaus vystymosi (HLPF) dalyvavo ir Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos delegacija. Ji pateikė svarbiausias profesinių sąjungų rekomendacijas dėl šiemet peržiūrimų Darnaus vystymosi tikslų. Plačiau apie visas intervencijas – čia (liet.). ITUC taip pateikė skirtingų valstybių darbuotojų atstovų parengtas paralelines ataskaitas (angl.) dėl Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo jų valstybėse, kurios buvo atsvara vyriausybių pristatytoms savanoriškoms nacionalinėms apžvalgoms apie DVT įgyvendinimą. Šiemet ataskaitą pristatė ir Lietuva.

Kultūra. Europos Sąjungoje galimai turėsime bendrą kultūros sektoriaus darbuotojų sąlygų sistemą. Per pastaruosius trejus metus Europos Parlamentas išleido net tris dokumentus dėl darbo sąlygų kultūros sektoriuje, paskutinį – vos praėjusį mėnesį. Visuose juose rekomenduojama sukurti bendrą „ES struktūrą“ dėl kūrybos sektoriaus darbuotojų darbo sąlygų. Daugiau – čia (liet.).

Infliacija. 2022 m. realiam darbo užmokesčiui sumažėjus 4,0 proc., Europos Sąjungos darbuotojai patyrė precedento neturintį perkamosios galios sumažėjimą – to priežastis buvo spartus vartojimo kainų augimas. Pažymėtina, kad infliacijos jau nebelemia energijos importo kainos, bet vidaus veiksniai: padidėjusios įmonių pelno maržos yra pagrindinė dabartinės nuolatinės infliacijos priežastis. Daugiau – čia (liet.).

Streikai. Darbuotojai vis aktyviau imasi kolektyvinių industrinių veiksmų gindami savo teises. Tai vyksta daug kur – nuo Didžiosios Britanijos transporto ir švietimo sektorių protestų iki skirtingų sektorių darbuotojų demonstracijų Amerikoje. Tikriausiai mažai kas negirdėjo apie streikus Holivude ar vieną po kitos sekančias „Starbucks“ sėkmes burtis į profesines sąjungas. Vis tik tai – tik kelios sritys, anot „The Guardian“, tai – streikų vasara, į kurią įsitraukia ir paslaugų sektoriaus darbuotojai, ir akademikai ar menininkai. Daugiau apie streikus JAV – čia (angl.).

Nelygybė. 320 ekonomistų iš viso pasaulio pasirašė laišką Jungtinių Tautų Organizacijos ir Pasaulio banko lyderiams, išreikšdami nerimą dėl smarkiai išaugusios pajamų nelygybės. Tokio spartaus kilimo nebuvo jau nuo Antrojo pasaulinio karo. Tai gali turėti daug negatyvių pasekmių visuomenėms. Dar blogiau tai, kad dabartinis šios srities rodiklių skaičiavimas – pernelyg ydingas. Už tai atsakingas Pasaulio bankas tam matuoti pasitelkia ne tinkamiausius duomenis. Tai apsunkina šios problemos sprendimą. Daugiau – čia (angl.); 2022 m. Pasaulinė nelygybės ataskaita – čia (angl.).

Tarnybos. Gaisrams siaubiant Graikiją, Šveicariją, Italiją, Alžyrą bei kitas šalis; audroms pridarius žalos šiaurinėje Italijos dalyje, profesinės sąjungos solidarizuojasi su skubios pagalbos tarnybomis ir ragina vyriausybes daugiau investuoti į viešąjį sektorių, kad joms netrūktų finansavimo. Juolab, kad dėl klimato kaitos daugėjant ekstremalių reiškinių, jų svarba nuolat auga. Tai – vienas esminių profesinių sąjungų prioritetų. Deja, neretai šių tarnybų finansavimas gerokai per menkas, nuolat trūksta pareigūnų, jų aprūpinimas nėra pakankamas geras. Tokia politika trumparegiška ir pavojinga. Dėl to sveikintinos Europos Parlamento pastangos spręsti šią problemą (angl.)., tą ima suprasti vis daugiau šalių ir prireikus randa lėšų skubios pagalbos tarnybų stiprinimui. Daugiau – čia (angl.).