Lapkričio 8 d. Vyriausybėje vykusiame renginyje „Teisingesnė ir augimui palanki mokesčių sistema: Pasaulio banko rekomendacijos dėl pajamų ir pelno mokesčių reformos“ Pasaulio banko ekspertai pristatė Lietuvos mokesčių sistemos netobulumus.
250 tūkst. eurų per metus uždirbančio asmens pajamoms vidutiniškai pritaikomas 17,3 proc. efektyvus mokesčių tarifas, o 25–50 tūkst. eurų pajamoms – 17,9 proc. Tiesa, tokių asmenų nėra labai daug. Tik 5 proc. mokesčių mokėtojų nurodo pajamas, didesnes nei 50 tūkst. eurų per metus, tai reiškia, kad 95 proc. žmonių uždirba mažiau.
Pavyzdžiui, nedidelė grupė asmenų Lietuvoje, kurie yra įmonių savininkai ir kartu tų įmonių darbuotojai, stengiasi sau mokėti mažesnius atlyginimus ar netgi apskritai minimalią algą, o likusią dalį gauna iš dividendų, kadangi jie yra mažiau apmokestinami. Pasaulio banko fiskalinis ekonomistas Thiago De Gouvea Scotas de Arruda teigė, kad nors tai nėra neteisėta, tai neatitinka mokesčių sistemos dvasios.
Pasaulio banko atstovai siūlo šią problemą spręsti nediskriminuojant asmens pagal pajamų rūšį – pajamos iš visų šaltinių turėtų būti susumuojamos ir tik tuomet apmokestinamos progresiniu tarifu. Išimtis tokiu atveju būtų taikoma dividendams, siekiant išvengti dvigubo apmokestinamo, nes įmonės jau moka valstybei pelno mokestį.
Pristatydamas tyrimą Pasaulio banko mokesčių ekspertas Munawer Khwaja teigė, kad šiandien Lietuvoje egzistuojančios 72 mokesčių klasės yra tikras „košmaras“ ne tik mokesčių sistemos administratoriams, bet ir patiems Pasaulio banko ekspertams, atlikusiems simuliacines analizes.
Ekspertas teigė, kad tokia tvarka pažeidžia neutralumo principą. „Jis yra būtinas gerai mokesčių sistemai – ir jūs to Lietuvoje neturite. Doleris M.Zuckerbergui nereiškia nieko, o vargšam reiškia labai daug. Pajamos yra mažiau reikšmingos esant viršuje“, – kalbėjo M.Khwaja.
„Pajamų nelygybė yra viena didžiausių. Kita didelė problema – PVM atotrūkis, kuris iš visų ES šalių pas jus yra trečias didžiausias. Jūsų atotrūkis milžiniškas, dvigubai didesnis nei ES vidurkis. Jei PVM atotrūkio vidurkis tarp ES šalių yra 10 proc., tai Lietuvoje jis siekia 25 proc. Didesnį PVM atotrūkį turi tik Italija ir Graikija, o jūs tikrai nenorite eiti ta linkme“, – antradienį žurnalistams teigė Lietuvoje viešėjęs Pasaulio banko atstovas M. Khwaja.
PVM atotrūkis reiškia skirtumą tarp įplaukų, kurias valstybė galėtų surinkti, jei nebūtų šešėlio, lengvatų ir įstatymų pažeidimų, bei faktinių įplaukų.
Kritikos skambėjo ir įmonėms taikomo pelno mokesčio adresu – Pasaulio banko atstovų teigimu, dabar taikomas lengvatinis mokesčių tarifas smulkioms įmonėms (5 proc., jei pajamos neviršija 300 tūkst. eurų; ne daugiau nei 10 darbuotojų) neskatina jų augti, o kaip tik „likti mažiems“, net jei tai reiškia gudravimą.
„Tokios įmonės nusprendžia likti žemiau [300 tūkst. eurų pajamų] slenksčio. Jeigu žiūrime į vienerius metus, įmonės kurios yra labai netoli tos ribos, stengiasi prie jos ir likti, augimas siekia apie 0 proc.“, – kalbėjo T.De Gouvea Scotas de Arruda.
M.Khwaja teigė, kad tokia mokesčių sistema yra iš dalies kaltininkė produktyvumo augimo, matomo pastaruosius keliolika metų, sumažėjimo. 2002–2008 m. produktyvumo augimas siekė vidutiniškai 11 proc., o 2009–2017 m. – 5,2 proc. „Idealu būtų turėti vieno tarifo sistemą. 15 proc. yra gana žemas lygis, lyginant Europos mastu, tačiau jei norite turėti vieną tarifą, turėtumėte turėti 15 proc.“, – sakė M.Khwaja.
Tarp kitų Pasaulio banko įvardintų problemų – darbo jėgos produktyvumas, žemas mokesčių surinkimo su BVP santykis (31,3 proc.), kai ES vidurkis 37,6 proc. bei mokestinės sistemos perskirstymo funkcijos ribotumas.
Pasaulio bankas Lietuvai rekomenduoja mažinti PVM atotrūkį, surinkti daugiau pelno mokesčio bei keisti gyventojų pajamų mokestį siekiant mažinti nelygybę ir didinti jo surinkimą.
Parengta pagal 15min.lt ir lrt.lt
PB ekspertų išvadų pristatymas (anglų klb.)
