Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė dalyvavo Lietuvos socialdemokratų kartu su Friedricho Eberto fondu ir Europos pažangiųjų tyrimų fondu organizuotoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Išbrangus gyvenimui: solidarumo iššūkiai ir sprendimai Baltijos šalyse“.
„Tam tikrais atvejais turime ignoruoti faktą, kad energetikos išteklių kainos yra optimalios. Tai yra rinkos mąstymu grįsta logika. Kaip kainos gali būti optimalios, jei „British Petroleum“ patrigubino savo pelnus iki 8,5 mlrd. JAV dolerių. Didžiausia akmens anglių gamintoja „Glencore“ išmokės dividendus, sieksiančius net 4,5 mlrd. JAV dolerių.
Energetikos bendrovės patiria didelę naudą dėl padidėjusių kainų. Aukštos kainos yra ne tik dėl Rusijos, jos aukštos ir dėl kai kurių bendrovių siekio užsitikrinti didelius pelnus. Todėl Europos Sąjunga privalo įsikišti ir sumažinti energijos išteklių kainas“, – kalbėjo Europos pažangiųjų tyrimų fondo (FEPS) vadovas Davidas Rinaldi.
Jo teigimu, šiuo metu reikia ne didinti palūkanų normą, ką daro Europos Centrinis Bankas (ECB), bet priešingai – skatinti investicijas, kad pasiūla būtų didesnė.
„Ką daryti? Ar turime mažinti paklausą? Ar tai yra tai, ką mes norime padaryti? Mano manymu, mes turime užsitikrinti prekių, kurių mums trūksta, pasiūlą Europoje. Svarbiausius produktus, kuriuos mes perkame iš Kinijos, privalome pasigaminti Europoje.
Todėl sprendimas yra ne didinti palūkanas ir taip sumažinti paklausą ir investicijas, o didinti investicijas į technologijas. Turime daryti priešingai, nei dabar daro ECB. Jei norime perėjimo prie švarios ekonomikos, pasiūlos padidėjimo, mums reikia didelio finansavimo“, – įsitikinęs D. Rinaldi.
LPSK pirmininkė Inga Ruginienė pažymėjo, kad kovojant su infliacija nereikia užmiršti paprasto žmogaus.
„Europos Centrinis Bankas, norėdamas suvaldyti infliaciją, kelia palūkanas. Tačiau ką tai reiškia žmogui, kuris jau turi paskolą? Tai dar vienas skaudus smūgis, kurį jaučia darbuotojas, kuriam atlyginimas neauga taip sparčiai, kaip infliacija. Tokie globalūs sprendimai jam tik dar labiau pakerta kojas“, – akcentuoja I. Ruginienė.
Ji pažymi, kad ekonomistai džiaugiasi, jog Lietuvoje itin sparčiai auga atlyginimai, tačiau visa tai turi savo kainą.
„Darbuotojas, norėdamas pasididinti darbo užmokestį, renkasi dirbti viršvalandžius, naktines pamainas arba per šventes, nes atlyginimo tarifas būna didesnis. Šių darbuotojų sveikatos kaina mes ir džiaugiamės didėjančiomis pajamomis“, – sako profsąjungos atstovė.
Jos teigimu, per krizę tinkamiausias būdas išgyventi – investuoti į žmogų.
„Ne tik didinti pajamas darbuotojams, bet ir suteikti jiems saugią ir kokybišką darbo ir namų aplinką. Namų ūkiai turi jaustis oriai ir nebijoti artėjančių sąskaitų. Tai reiškia, kad žmogus, kuriam ne taip sparčiai didėja pajamos, turi jausti žemę po kojomis. Jausti saugumą, kuris turi ateiti iš viešojo sektoriaus, kuris suteiks švietimą, sveikatos priežiūros paslaugas ir kitas gyvybiškai svarbias paslaugas. Supratimas, kad ekonominis stabilumas ir nacionalinis saugumas priklauso nuo to, kiek mes investuojame į žmogų, bet ne į daiktus, šiandien padėtų sušvelninti krizės daromą efektą“, – pridūrė ji.
Parengta pagal lrt.lt
