Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje jau dirba 2,4 tūkst. iš beveik 40 tūkst. registruotų karo pabėgėlių iš Ukrainos. Skelbiama, kad didžioji dalis darbinasi apdirbamosios gamybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) reiškia susirūpinimą dėl šių ir ateityje įsidarbinsiančių ukrainiečių galimų teisių darbe pažeidimų.
„Ne paslaptis, jog sektoriai, kur įdarbinami pabėgėliai (maitinimo, apgyvendinimo, transporto, valymo, neretai ir gamybos), nėra saugūs dirbti net ir lietuviams, kuriems informacija apie teises darbe yra daug prieinamesnė, nei užsieniečiams. Gauname daug skundų apie darbuotojams laiku nemokamas algas, atlyginimus „vokeliuose“, neapskaitytus viršvalandžius, darbo ir poilsio laiko pažeidimus. Šiuos skundus dažnai lydi baimė prarasti darbą. Įsivaizduokime, kiek labiau pažeidžiami yra užsieniečiai, kuriems neprieinama visa informacija jiems suprantama kalba“, – komentuoja LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.
Taip pat yra didelė rizika, jog karo pabėgėliai gali būti įdarbinami nelegaliai. Kad tokios kalbos nėra laužtos iš piršto, rodo ir statistika. Štai pernai metų gale Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) patikrintose 48 maitinimo įstaigose nustatyti net 78 asmenys, dirbę nelegaliai.
„Todėl kviečiame tiek pačius ukrainiečius, o ypač juos globojančius gyventojus kreiptis į Lietuvos profesinių sąjungų konfederaciją, jei manote, jog pažeidžiamos darbuotojų teisės“, – ragina I. Ruginienė. Kontaktus galima rasti www.lpsk.lt.
Pagrindiniai patarimai:
Darbo sutartis turi būti sudaroma lietuvių ir užsienio piliečiui suprantama kalba (dažniausiai ukrainiečių, rusų, anglų) dviem egzemplioriais, iš kurių vienas skiriamas darbuotojui. Kol jos nepasirašėte, nepradėkite dirbti.
Darbo užmokestis per mėnesį negali būti mažesnis nei minimali mėnesio alga (730 eurų „popieriuje“). Ji gali būti mokama tik už nekvalifikuotą drabą (jam nekeliami jokie specialūs įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai).
Prieš darbo pradžią darbuotojas turi būti supažindinamas su darbo sąlygomis, darbo tvarka, pavestomis funkcijomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, jei yra poreikis – aprūpinamas asmens saugos priemonėmis.
Žodiniai susitarimai neturi jokios juridinės galios, o raštu darbdavio pateiktų dokumentų nepasirašinėkite nesusipažinę ir neįvertinę pasekmių.
Kartą per mėnesį darbdavys privalo darbuotojui pateikti atlyginimo lapelį apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandžius.
Darbuotojo darbo laiko norma yra 40 valandų per savaitę, darbo laiko režimas turi būti numatytas darbo sutartyje. Vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per kiekvieną 7 dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos; darbo laikas (su viršvalandžiais ir papildomu darbu), per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 valandų per kiekvieną 7 dienų laikotarpį. Negali būti dirbama daugiau kaip 6 dienas per 7 paeiliui einančias dienas.
Viršvalandžiams ar papildomam arbui dirbti reikalingas darbuotojo susitikimas raštu. Už viršvalandinį darbą mokamas didesnis atlyginimas.