LPSK ragina pritarti 750 mlrd. eurų vertės Europos gaivinimo fondui

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) prisijungė prie tarptautinės Europos profesinių sąjungų konfederacijos kampanijos (ETUC) ir ragina per ES Vadovų Tarybą susitarti dėl Europos atsigavimo plano.

Birželio 19 d. ES šalių lyderiai aptars gaivinimo fondo, skirto reaguoti į COVID-19 krizę, ir naujo ES ilgalaikio biudžeto klausimą. ETUC kartu su nacionalinėmis profesinėmis sąjungomis kreipėsi į ES šalių vadovus, kad šie paremtų Europos Komisijos pasiūlymą dėl 750 mlrd. eurų vertės gaivinimo fondo (kurio du trečdaliai bus suteikta grantų, o ne paskolų forma, kad nebūtų sukurta papildoma netvari viešoji skola) ir naująjį ES biudžetą – pakankamai didelį, jog atlieptų laukiančius iššūkius.

Jei taip bus padaryta ir vėliau seks protingi ES finansavimu paremti nacionaliniai veiksmai, milijonai darbų gali būti išsaugoti bei sukurta naujų kokybiškų darbo vietų, – įsitikinusios profesinės sąjungos.

„Penktadienį virtualiame Europos Vadovų Tarybos susitikime priimtas sprendimas turės rimtų pasekmių milijonų žmonių gyvenimams ir pačiai Europai. […] Ar bus pasimokyta iš 2008-ųjų pamokų ir šalys pasirinks atsigavimą, paremtą solidarumu bei tvarumu, ar vėl bus imamasi griežto taupymo priemonių, gresiančių ilgalaike atskirtimi?“, – retoriškai klausiama kreipimesi.

Europos lyderiai įspėjami, jog po praėjusios finansinės krizės visuomenės pasitikėjimas ES krito visose valstybėse narėse. Ypač dramatiškai – labiausiai griežto taupymo režimo paveiktose šalyse.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį ES bendrasis vidaus produktas krito labiausiai per 30 metų. Beveik 60 mln. darbuotojų buvo atleisti arba laikinai nedirbo, milijonams verslų, pirmiausia mažų ir vidutinių įmonių, gresia bankrotai. Kiek šių darbų vietų ir įmonių bus netekta visam laikui, priklauso nuo politinio atsako į krizę.

Atvirame laiške pabrėžiama, jog ES pinigai jokiu būdu neturėtų atitekti verslams, atsisakantiems kolektyviai derėtis dėl atlyginimų ir darbo sąlygų su profesinėmis sąjungomis. Tai pat neturėtų jų gauti ir kompanijos, vengiančios mokėti mokesčius ar juos slepiančios. Be to, verslai, gaunantys paramą, turėtų užtikrinti orius darbus bei socialiai teisingais būdais dirbti dėl klimato tikslų.

Gaivinimo plano kritikai raginami prisiimti atsakomybę ir nedaryti spaudimo dėl griežtų sąlygų, kad labiausiai koronaviruso paveiktos šalys dar labiau nenukentėtų dėl griežto taupymo.

„Nė viena šalis nėra kalta dėl šios pandemijos, ir nė viena šalis neturėtų būti palikta likimo valiai mokėti už jos pasekmes. Nei virusas, nei recesija nepaiso sienų. Europos rinka yra bendra, tad krizė vienoje jos dalyje susilpnins viso žemyno ekonomiką“, – teigiama kreipimesi.

Europos atsigavimo planą remia daugelis ES šalių narių bei įtakingų lyderių, tokių kaip Prancūzijos prezidentas Emmanuel Macron ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Lietuvai Europos vadovų taryboje atstovauja prezidentas Gitanas Nausėda.

Atvirą laišką kartu su ETUC prezidentu Laurent Berger, generaliniu sekretoriumi Luca Visentini, ES šalių nacionalinių profesinių sąjungų lyderiais pasirašė ir LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.

Atviras laiškas.