Pastaruoju metu viešoje erdvėje suaktyvėjo diskusijos apie darbuotojų atstovavimą. Viena vertus, tai, kad darbuotojų apsaugos tema nelieka užribyje, yra pozityvus postūmis. Kita vertus, diskusijose paaiškėja, kad vis dar nėra įsigilinta į Darbo kodekse (DK) nustatytą darbuotojų atstovavimo tvarką, o neretai manoma, kad profesinės sąjungos ir darbo tarybos – tai tapatūs dariniai, turintys identiškas funkcijas bei galias. Tačiau DK 165 straipsnis aiškiai apibrėžia darbuotojų atstovų funkcijas, teises ir skirtumus.
Taigi pagal DK 165 str. darbuotojų atstovavimas reiškia darbuotojų teisių ir interesų gynimą ir atstovavimą jiems santykiuose su kitomis socialinės partnerystės šalimis, darbo ginčus nagrinėjančiose ir socialinės partnerystės institucijose, teisių ir pareigų jiems sukūrimą ir keitimą ar kitokį dalyvavimą, nustatant darbuotojų darbo, socialines ir ekonomines teises ir pareigas darbo teisės normų nustatyta tvarka. Darbuotojų atstovais laikomi profesinė sąjunga, darbo taryba ar darbuotojų patikėtinis.
Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad profesinės sąjungos DK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais kolektyviai atstovauja savo nariams – darbuotojams ir asmenims, dirbantiems Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais kolektyviniuose darbo santykiuose.
Profesinės sąjungos įstatymų nustatyta tvarka teisminėse arba administracinėse procedūrose gali atstovauti ir trečiųjų šalių piliečiams, taip pat individualiai gina savo narius ir jiems atstovauja individualiuosiuose darbo santykiuose.
Pažymėtina, kad kolektyvinės derybos, kolektyvinių sutarčių sudarymas ir kolektyvinių darbo ginčų dėl interesų inicijavimas yra išimtinė profesinių sąjungų teisė.
Tuo metu 165 str. 4 dalyje nustatyta, jog darbo taryba ir darbuotojų patikėtinis yra nepriklausomi darbuotojams atstovaujantys organai, šio kodekso nustatytais atvejais ir tvarka atstovaujantys visiems darbuotojams darbdavio ar, jeigu tai nustatyta DK ar socialinių partnerių susitarimuose, – ir darbovietės lygmeniu, informavimo, konsultavimo ir kitose dalyvavimo procedūrose, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą. Jeigu darbo teisės normose ar socialinių partnerių susitarimuose nenustatyta kitaip, darbuotojų atstovai darbdavio lygmeniu laikomi darbuotojų atstovais darbovietės lygmeniu.
Darbo kodeksas įpareigoja, jog darbuotojų atstovų veikla turi būti organizuota ir vykdoma jiems bendradarbiaujant ir taip, kad bendrieji darbuotojų interesai ir teisės būtų ginami kuo veiksmingiau.
Atkreiptinas dėmesys, kad 165 str. 5 dalis nustato, jog darbo taryba negali atlikti tų darbuotojų atstovavimo funkcijų, kurios pagal šį kodeksą laikomos išimtinėmis profesinių sąjungų teisėmis.
Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos informacija
